| Abstract: | Darbe analizuojamos, Lietuvos švietimo istorijos muziejaus pagrindiniame fonde saugomo XX a. pr. Antano Jaroševičiaus knygos – albumo „Lietuvių kryžiai“, kultūrinio paveldo edukacinės galimybės bei metodai vaikų ir jaunimo tautinio tapatumo ir tautinės savimonės ugdymui muziejuje. Pirmame darbo skyriuje apžvelgiama vyriausybės vykdoma vaikų ir jaunimo kultūrinė edukacija Lietuvoje, joje taikomos neformalaus mokymo priemonės ir pateikiami šiuolaikiniai kultūrinės edukacijos metodai. Akcentuojamas kultūrinio paveldo pažinimas bei meninio ugdymo svarba siekiant jaunąjai kartai perteikti šalies kultūros savitumą, išskirtinumą, ugdyti jų tautinį tapatumą, formuoti tautinę savimonę. Šis vaidmuo tenka įvairioms neformalaus švietimo institucijoms, vienos iš jų – muziejai. Apibrėžiamos kultūrinio paveldo, kultūrinio ir pažintinio turizmo sąvokos, paaiškinama edukacijos vieta šiame kontekste. Remiantis autorių pateiktais apibrėžimais sudarytas modelis atskleidžia kultūrinio paveldo, kultūrinio ir pažintinio turizmo bei edukacijos vietą turizmo infrastruktūros sistemoje. Antroje dalyje palyginami bei įvertinami respondentų gauti organizuoto tyrimo rezultatai, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti, A. Jaroševičiaus XX a. pr. albumo ir iliustracijų, aktyvias bei pasyvias kultūrinio paveldo edukacines galimybes ir neformalius darbo metodus efektyviam vaikų ir jaunimo tautinio tapatumo ir tautinės savimonės ugdymui muziejuje. Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, sukurta strategija, kurią sudaro dvi edukacinės programos, 10 – 14 m. vaikų ir 15 – 19 m. jaunuolių, grupėms. Programose panaudotos didžiausio susidomėjimo sulaukusios edukacinės veiklos formos, kurios gali būti sėkmingai pritaikomos ir naudojamos trumpalaikei ir/ ar ilgalaikei edukacijai muziejuje bei tobulinamos siekiant efektyviau ugdyti vaikų ir jaunimo tautinį tapatumą ir formuoti tautinę savimonę pasitelkiant vieną iš nematerialaus kultūros paveldo raiškos formų – kryždirbystę. Trečiame skyriuje, apibrėžiama nematerialaus kultūros paveldo sąvoka ir sritys, kuriose jis reiškiasi; charakterizuojamas tautinis tapatumas ir tautinė savimonė kaip nematerialaus kultūros paveldo elementai bei parodoma kryždirbystė šiame kontekste. Ji analizuojama kaip esanti lietuvių tautinio tapatumo ir tautinės savimonės išraiška ir lietuvių liaudies amato bei meno forma. Taip pat analizuojamos A. Jaroševičiaus albumo „Lietuvių kryžiai“, XX a. pr. vidurio Lietuvos kryždirbystės iliustracijos ir jų motyvų panaudojimo galimybės edukacinei strategijai, vaikų ir jaunimo tautinio tapatumo ir tautinės savimonės ugdymui muziejuje.
In this paper, the Lithuanian Museum of the education history in the main pool protected the twentieth century Antanas Jaroševičius books – album \"Lithuanian crosses\", cultural heritage and methods of educational opportunities for children and youth national identity and national self - awareness in the museum. The first chapter reviews the Government's children and youth cultural education in Lithuania, its non - formal educational measures and present modern methods of culture education. Emphasis is placed on cultural heritage and knowledge of the importance of arts education for younger generation to convey the country‘s cultural identity, uniqueness, develop their national identity, national identity formation. The role of various non - formal educational institutions, one of them – museums. Defines cultural heritage, cultural and educational tourism concept is explained in the context of the place of education. The authors model consists of the definitions reveals the cultural heritage, cultural and educational tourism and educational tourism infrastructure in place in the system. The second part of the respondents are compared and evaluated for organized study, which was designed to determine A. Jaroševičius album, artwork, active and passive cultural heritage, educational opportunities and effective informal methods of work of children and youth national identity and national self - awareness in the museum. Based on survey results, a strategy that consists of two educational programs, 10 – 14 years children and 15 – 19 years young people in groups. The programs used in the largest interest in receiving the form of educational activity that can be successfully adapted and used for short - term and / or long - term education museum and improved in order to effectively educate children and young people to shape national identity and national consciousness through one of the intangible cultural heritage in the forms of expression – making of crosses. The third section defines the concept of intangible cultural heritage and areas in which it manifests itself, characterized by ethnic identity and national self - consciousness as an intangible cultural heritage elements and shows cross - making in this context. It is analyzed as being in the Lithuanian national identity and national self - expression and Lithuanian folk crafts and art form. Also analyzed by A. Jaroševičius album „Lithuanian crosses“ in the twentieth century beginning mid Lithuanian cross – making of illustrations and them motif opportunities employment of educational strategy, approaches for children and youth national identity and national self - awareness in the museum. |
