| Abstract: | Šiandien Afrikos regionai yra vieni konfliktiškiausių pasaulyje. Kylantys konfliktai Afrikoje stabdo ir taip skurdžių valstybių ekonominį vystymąsi, iššaukia humanitarines krizes, pareikalauja didžiulio skaičiaus žmonių gyvybių, didelių finansinių bei karinių resursų. Afrikos valstybės, suvokdamos konfliktų keliamą grėsmę ne tik atskiriems Afrikos regionams, žemynui, bet ir visos tarptautinės sistemos saugumui, siekia juos išspręsti bendradarbiaudamos per regioninį - saugumo formatą, t.y. vykdydamos veiklą regioninėse organizacijose. Vis dėl to Afrikos regioninėms organizacijoms išspręsti konfliktus yra sudėtinga, susiduriama su gausybe problemų. Šio darbo objektas – Afrikos regioninių organizacijų dalyvavimas konfliktų sprendime, siekiant saugumo užtikrinimo ir ekonominio vystymosi regionuose. Per konflikto reiškinio teorinę ir praktinę prieigą (pasirinktus Darfūro ir Somalio konfliktų atvejus) siekiama išanalizuoti Afrikos regioninių organizacijų veiklą, sprendžiant konfliktus. Darbo tikslas – išsiaiškinti, kaip Afrikos regioninės organizacijos veikia, siekdamos išspręsti regioninio saugumo problemas, lemiančias konfliktų kilimą, bei kiek efektyviai regioninės organizacijos veikia konfliktų metu, siekdamos juos išspręsti ir atkurti taiką bei stabilizuoti šalį. Tam, kad lengviau būtų pasiekti darbo tikslą, keliami šie uždaviniai: 1) išsiaiškinti šiuolaikinio konflikto sampratą, tipus ir šiuolaikines konfliktų priežastis; 2) aptarti regioninio saugumo sampratą ir pagrindines saugumo grėsmes Afrikos kontinente, atkreipiant dėmesį į pagrindines priežastis, lemiančias konfliktų gausą Afrikos regionuose; 3) atskleisti, kaip tarptautinių santykių teorijos: neorealizmas ir institucionalizmas – traktuoja organizacijas, kaip veikėjus tarptautinėje erdvėje, siekiant nustatyti, kuri teorinė perspektyva geriausiai leidžia paaiškinti Afrikos atvejį; 4) išanalizuoti regioninių organizacijų: AS, ECOWAS, SADC, IGAD veiklą, atkreipiant dėmesį į jų veiklos efektyvumą sprendžiant saugumo problemas bei bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis; 5) išanalizuoti Darfūro ir Somalio konfliktų atvejus, siekiant įvertinti Afrikos regioninių organizacijų veiklą konfliktų sprendime. Darbe buvo naudojami ir tarpusavyje derinami penki metodai: mokslinės literatūros analizė, aprašymas, istorinis aprašomasis metodas, aprašomasis analitinis metodas ir lyginamosios analizės metodas. Darbo rezultatai leido padaryti kelias išvadas. Šaltojo karo pabaiga, Naujoji Pasaulio Tvarka, taip pat Afrikos dekolonizacijos procesas ir su juo susiję etniniai ir religiniai nesutarimai, gamtinių išteklių nepasidalinimas, politinių sistemų nestabilumas ir kaita - tai sąlygos, lėmusios konfliktų gausą Afrikoje šiandiena. Regioninės organizacijos, suprasdamos konfliktų kompleksiškumą, imasi veiksmų spręsti problemas, sutaikyti konfliktuojančias puses, stabilizuoti padėtį konflikto zonose. Nors Afrikos regioninės organizacijos efektyviai veikia perspėjimo, monitoringo, žmogaus teisių srityje, civilių apsaugoje, tiekiant humanitarinę pagalbą, konfliktus išspręsti joms trukdo finansinių ir karinių resursų trūkumai, misijų strategijų ir planavimo nebuvimas, organizacijų institucinis silpnumas. Efektyvūs sprendimai pasiekiami tik tuomet kai yra bendradarbiaujama su kitais tarptautiniais aktoriais.
Today Africa‘s regions are among the world's most conflict regions. The conflicts emerging in Africa hamper the economic development of the poor countries, cause humanitarian crises, require a huge number of human fatalities, significant financial and military resources. Being conscious of the threat of conflict in not only individual regions of Africa, and the whole continent, but also the system of international security, African countries promote solving conflicts through regional cooperation in the format of carrying out the activities of regional organizations. Nevertheless, African regional organizations in conflict face difficulties and a lot of problems in resolution in these conflicts. The object of this work is the participation of African regional organizations in conflict resolution in order to ensure the security and economic development of regions. The aim of the work is to reveal the activities of African regional organizations in solving regional security problems, leading to increases in conflict, and how efficiently the organizations operate during regional conflicts when seeking to resolve them, restore peace, and stabilize the country. In order to achieve the aim of the work easier, it is divided into smaller tasks: 1) to clarify the concept of modern conflict, the types and causes of current conflicts; 2) to discuss the concept of regional security and the main security threats to the African continent by addressing the root causes of conflict leading to the abundance of conflict in Africa, and 3) to show how international relations theories neo-realism and institutionalism treat organizations as actors in the international arena in order to determine which theoretical perspective can best explain African case; 4) to analyze the activities of regional organizations such as AU, ECOWAS, SADC, IGAD focusing on their performance in addressing security issues and cooperation with international organizations; 5) to analyze the conflicts in Darfur and Somalia in order to assess the activities of African regional organizations in conflict resolution. A combination of five methods was used in the whole work: the analysis of scientific literature, descriptive method, descriptive historical approach, descriptive analytical method and comparative analysis. The results of the work allowed drawing conclusions. The Cold War, the New World Order, the decolonization process and associated ethnic and religious conflicts, fight for natural resources, political instability and change are the reasons which led to the abundance of conflicts in Africa today. Regional organizations being aware of the complexity of the conflict take action to deal with problems of reconciliation between the warring sides, and to stabilize the situation in conflict zones. Though the African regional organizations effectively operate in the areas of warning, monitoring, human rights, civil protection, humanitarian aid distribution, they face impediments in conflict resolutions due to the lack of financial and military resources, deficiencies in mission planning and lack of strategies, also institutional weakness of organizations. Effective solutions are achieved only when there is cooperation with other international actors. |
