| Abstract: | Savo šeimas praradusių vaikų įvaikinimas kitose šeimose - sudėtingas procesas, keičiantis visų su juo susijusių žmonių gyvenimus bei likimus. Kartu tai sudėtingas socialinis reiškinys mūsų visuomenėje. Galimų įvaikinti vaikų Lietuvoje yra daug, o šeimų, norinčių ir galinčių įsivaikinti – mažai. Visuomenės požiūris į įvaikinusias šeimas nėra supratingas bei palaikantis, šeimoms trūksta paramos, kvalifikuotos specialistų pagalbos. Tyrimo tikslas: atskleisti įvaikinusių šeimų poreikį socialinei pagalbai per jų patirtis. Tyrimo uždaviniai: • Ištirti šeimų pasirengimą įvaikinimui. • Atskleisti įtėvių šeimose kylančius sunkumus, jų priežastis. • Numatyti socialinio darbo galimybes teikiant pagalbą įvaikinusioms šeimoms. Teorinėje darbo dalyje analizuojama tėvų globą praradusių vaikų situacija Lietuvoje, vaikų, augančių vaikų globos institucijose, raida, psichologiniai ypatumai, taip pat apžvelgiamos įvaikinančių šeimų išgyvenamos krizės, gaunama pagalba. Darbe atliktas kokybinis tyrimas. Tyrime dalyvavo 5 sutuoktinių poros ir 1 įmotė, auginantys nepilnamečius įvaikintus vaikus. Duomenų rinkimui buvo pasirinktas pusiau struktūruotas interviu, o duomenų analizė atlikta taikant interpretuojamąją fenomenologiją. Tyrimas patvirtino daugelio autorių tyrimų rezultatus, kad tėvų globos netekusio, institucijoje augančio vaiko fizinė, emocinė, socialinė ir kognityvinė raida atsilieka. Tačiau vaikams apsigyvenus įtėvių šeimose, vyksta visapusiški teigiami jų raidos poslinkiai. Didelę įtaką vaiko psichinės deprivacijos pasekmių mažėjimui naujoje šeimoje turi tarpusavio ryšio, užsimezgusio tarp vaiko ir įtėvių, kokybė. Kai kurioms šeimoms tenka ilgai ir sunkiai „dirbti“ kuriant saugų bei artimą ryšį su vaiku, o kai kuriose šeimose tokio ryšio sukurti iš viso nepavyksta. Tyrimas atskleidė, kad visuose įvaikinimo etapuose (apsisprendimo įvaikinti etapas, pasirengimo įvaikinimui etapas, įvaikio prisitaikymo šeimoje etapas, įvaikio auginimo etapas) šeimos išgyvena didesnes ar mažesnes krizes. Krizės yra „natūrali“ ir neišvengiama įvaikinimo proceso dalis. Tvarkytis su kylančiais sunkumais šeimoms padeda tinkamas pasirengimas iki įvaikinimo, mokymų metu įgytos žinios, tačiau šiuo metu įtėviams teikiama pagalba yra nepakankama. Kad įvaikinančios šeimos būtų pajėgios nuolat tenkinti įvaikinto vaiko poreikius, yra būtina sukurti Lietuvoje vieningą socialinių paslaugų teikimo šioms šeimoms sistemą. Viso įvaikinimo proceso metu teikiamos socialinės paslaugos padėtų sušvelninti įvaikinimo krizes visuose įvaikinimo etapuose, taip pat paskatintų didesnį skaičių šeimų įvaikinti savo tėvų globą praradusius vaikus.
Adoption of children who have lost their families, by other families is a complicated process changing lives and destinies of all involved people. At the same time it is a complex social phenomenon in our society. There are many children available for adoption in Lithuania, but there are few families willing and able to adopt. The attitude of society to adoption is neither supportive nor understanding, families lack of support, help of skilled professionals. The aim of research: to analyse the need of adopting families for social assistance through their experience. Tasks of the study: • To analyse the readiness of families for adoption. • To analyse difficulties and their causes in adoptive parents' families. • To provide opportunities for social work and assistance to adoptive families. The theoretical part of the work contains the analysis of the of children who have lost their the parents in Lithuania, situation of children growing in institutions, development of their psychological traits, as well as an overview of crises experienced by adoptive families and available assistance. The work included a qualitative study. The study included the analysis of 5 couples and 1 stepmother, raising underage adopted children. Data collection was carried out by way of semi-structured interviews, and data analysis was accomplished by applying the interpretative phenomenology. The research confirmed research results of many authors, namely that physical, emotional social and cognitive development of the child who is deprived of parents' custody and is raised in institution, is lagging behind. However, when children begin living in foster care families, comprehensive positive changes in their development occur. Significant role on the reduction of the child's mental deprivation consequences in a new family is played by the quality of mutual interaction between the child and the step parents. Some families have to work hard and for a long time developing a safe and close relationship with the child, and other families fail to create such a relationship at all. The research demonstrated that in all stages of adoption (self-determination phase of adoption, pre-adoption phase, phase of child's adaptation in the foster family, stage of raising a child) families experience all kinds of crises. Crises are a natural and inevitable part of the adoption process. Suitable preparedness before adoption, knowledge gained during training help the families to cope with difficulties, but currently the aid provided to step parents is insufficient. For the adoptive families to be able of continually meeting the needs of the adopted child, it is necessary to create a unified system of social service for these families in Lithuania. Social services provided throughout the entire adoption process would help to mitigate adoption crises in all stages of adoption, as well encourage a greater number of families tot adopt children who have lost custody of their parents. |
