Vyskupo Pauliaus Alšėniškio (~1492-1555 M.) dvaras ir klientūra

Abstract

Šio darbo objektas yra Lucko (1507-1536 m.) ir Vilniaus (1536-1555 m.) vyskupo, kunigaikščio Pauliaus Alšėniškio dvaras ir klientūra. Šio darbo tikslas yra nustatyti Pauliaus Alšėniškio klientų ir dvariškių vietą XVI a. I pusės Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės visuomeninėje struktūroje. Naudodamiesi istoriografija apsibrėžėme keturias skirtingas patronato formas, atsispindėjusias Pauliaus Alšėniškio aplinkoje: asmeninį patronatą, regioninį patronatą, politinė klientūra bei bažnytinė klientūra. Darbo struktūrą parėmėme šiuo skirstymu. Šio darbo įžanginę dalį sudaro, įvadas, šaltinių ir literatūros apžvalga, teorinių patronato ir klientūros klausimų aptarimas. Darbo dėstomąją dalį sudaro penki skyriai. Pirmasis skyrius yra skirtas Pauliaus Alšėniškio dvaro problemoms: dvaro pareigūnų ir dvariškių identifikavimui bei kasdienio veikimo problemoms. Antrasis dėstymo dalies skyrius skirtas „regioniniam“ patronatui. Jame nagrinėjame pagrindinių Pauliaus Alšėniškio valdų – Alšėnų, Volpos ir Punios bajorų santykius su Pauliumi Alšėniškiu bei jų statusą valstybėje. Trečiasis dėstomosios dalies skyrius skirtas klientūrai siaurąja – politinio patronato prasme. Šiame skyriuje mes aptariame Pauliaus Alšėniškio klientus LDK didžiojo kunigaikščio dvare bei jų socialinio mobilumo klausimus. Ketvirtasis dėstomosios dalies skyrius skirtas Pauliaus Alšėniškio klientūra jo pagrindinėje veiklos sferoje – katalikų bažnyčioje. Šiame skyriuje mes identifikavome jo klientus dvasininkus Lucko ir Vilniaus vyskupijų kapitulose. Atskirai buvo aptartas 1549-1555 metais įsiplieskęs konfliktas tarp Pauliaus Alšėniškio klientų ir Valerijono Protasevičiaus šalininkų Vilniaus kapituloje. Paskutinis – penktasis dėstomosios dalies skyrius skirtas Pauliaus Alšėniškio dvaro išsisklaidymui po jo mirties Darbas baigiamas išvadomis. Nustatėme, kad Pauliaus Alšėniškio pasaulietinė klientūra turėjo ribotą įtaką valstybės politiniam gyvenimui, savo ruožtu jo bažnytinė klientūra Pauliui Alšėniškiui esant gyvam darė didžiulę įtaką LDK katalikų bažnyčiai. Pateikiame tris priedus. Pirmajame priede pateikiame Pauliaus Alšėniškio klientų ir dvariškių prozopografiją, antrajame priede – Pauliaus Alšėniškio iš tėvoninių valdų bei Pauliaus Alšėniškio prašymu valdovo teiktų žemėvaldos ir pajamų suteikčių sąrašą. Trečiajame priede pateikiamas Pauliaus Alšėniškio šaltiniuose atsispindėjusių dvaro tarnautojų, dvariškių ir valdų vietininkų sąrašas.

The research object of this thesis is the court ant the clientage (client system) of duke, bishop of Lutsk (1507-1536) and Vilnius (1536-1555) Paul of Holshany. The aim of this research is to identify the status of courtiers and clients of Paulo f Holshany in the context of social structure of Grand Duchy of Lithuania (GDL). After reviewing newest historiographical positions on the subject of social structure of 16th century GDL, we have identified 4 different spheres of patronage (personal patronage, regional patronage, political patronage (clientage proper), and institutional patronage), which have been researched by other historians and therefore we have divided our work accordingly. This thesis begins with (review of sources and theoretical framework of patron-client relations). Main body of this work is divided into five chapters. The first chapter is dedicated to identifying the courtiers and members of the court of Paul of Holshany and the problems of the everyday existence of this institution. The second chapter is dedicated to the problems of regional patronage in the main landholdings of the duke-bishop – Volpa, Holshany and Punia. Third chapter is dedicated to the clientage proper – political clients of Paul of Holshany and the political influence he had in the GDL. The Fourth chapter explores the system of clientage that Paul of Holshany created in his main sphere of work – the Catholic Church. We dedicate this chapter to identify the church – clients in the cathedral chapters of Lutsk and Vilnius. Fifth chapter explores the dispersion of the clientage of Paul of Holshany after the death of the patron in 1555. We end this thesis with conclusions. Also we add a prosopography of the courtiers and the clients of Paul of Holshany, the list of land privileges given by Paul of Holshany, or given with after request by the grand dukes after the bishop-duke’s request, and the list of courtiers, of Paul of Holshany.