Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/121895
Type of publication: master thesis
Field of Science: Biologija / Biology (N010)
Author(s): Jasukaitienė, Aldona
Title: Miogeninių kamieninių ląstelių morfologinių ir biocheminių pokyčių diferenciacijos metu tyrimas
Other Title: Investigation of morphologic and biochemical change in myogenic stem cells during differentiation
Extent: 53 p.
Date: 31-May-2012
Keywords: kamieninės ląstelės;mitochomdrijos;baltymų kiekis;NAD(P)H;diferenciacija;stem cells;mitochondria;proteins amount;NAD(P)H;differentiation
Abstract: Suaugusio organizmo miogeninės kamieninės ląstelės yra potencialus šaltinis širdies raumens audinio regeneravimui po išemijų. Dėka šių kamieninių ląstelių daugelis raumeninių organizmo audinių turi galimybę regeneruoti. Tam, kad šias ląsteles būtų galima naudoti gydymo tikslais, reikia patvirtinti ląstelių diferenciaciją į raumenines ląsteles. Tam naudojami brangūs, daug laiko atimantys imunofluorescenciniai metodai, kurie yra invaziniai ir ardantys ląsteles, tačiau tikslingiausia būtų naudoti neinvazinius ir ląstelių neardančius metodus. Yra žinoma, kad diferenciacijos metu kinta daugelis ląstelės struktūrų. Šio darbo tikslas buvo įvertinti triušio miogeninių Fr3 linijos kamieninių ląstelių morfologinius ir biocheminius pokyčius, atsirandančius diferenciacijos metu. Todėl šiame darbe buvo tiriamas Fr3 kamieninių ir tos pačios linijos diferencijuotų ląstelių mitochondrijų išsidėstymas ląstelėse, įvertinti branduolių ir bendro baltymų kiekio, mikroskopinio vaizdo dydžio, formos bei morfologiniai pokyčiai, išmatuota NAD(P)H būdingoji ir nuo NADH priklausoma fluorescencija diferenciacijos eigoje. Atlikus tyrimus nustatėme, kad kamieninių ląstelių mitochondrijos yra linkusios išsidėstyti šalia branduolio, o diferencijuotose - tolygiai pasiskirstyti citoplazmoje. Taip pat pastebėjome, kad nediferencijuotose ląstelių kultūrose yra 6 % ląstelių, turinčių daugiau nei vieną brandulį, o po diferenciacijos tokių ląstelių aptinkama jau 25%. Ląstelių dydis po 7 dienų diferenciacijos padidėjo 2,7 karto. Ląstelės iš sferiškų tapo šakotos, vizualiai padaugėjo citoplazmos. NAD(P)H būdingoji fluorescencija diferencijuotose ląstelėse padidėjo 8-14 diferenciacijos dienomis, o nuo NADH priklausoma fluorescencija buvo didžiausia nediferencijuotose ląstelėse ir tik 14 diferenciacijos dieną padidėjo, tačiau liko 28 % mažesnė už nediferencijuotų ląstelių. Baltymų kiekis lyginant diferencijuotas ląsteles su kamieninėmis, po 14 dienų diferenciacijos padidėjo 2,4 karto. Tarp baltymo kiekio ir būdingosios NAD(P)H fluorescencijos egzistuoja tiesinė priklausomybė (r2 = 0,86), kas reiškia, kad baltymų kiekio didėjimas diferenciacijos metu turi didelės įtakos matuojamai NAD(P)H fluorescencijai.
Myogenic stem cells of adult organism are the potential source of cells for tissues repairing. One of the applications is the cell transplantation for the repair of the injured myocardium after ischemia. The use of stem cells in the medicine has a high potential but first it must be proved that isolated stem cells differentiate in to the muscle cells. To prove the differentiation, invasive, cell-destroying, time-consuming and expensive imunofluorescence methods are used. The best method would be noninvasive and nondestroying to the cells. The fact, that cells are changing morphologically and biochemically during differentiation, can be used to establish easier and cheaper methods to assess the differentiation level. The aim of this study was to evaluate the morphologic and biochemical changes in miogenic Fr3 stem cells during differentiation. In the present study, myogenic stem cells derived from rabbit femur muscle Fr3 were analyzed. We have studied the changes in mitochondrial distribution, number of multinuclear cells, cell size, shape, protein amount during differentiation. We have also evaluated NAD(P)H and NADH fluorescence in undifferentiated and differentiated stem cells. We have found that mitochondria in undifferentiated stem cells have perinuclear localization, and mitochondria of differentiated stem cells are even scattered in the cytoplasm. The number of multinuclear cells in undifferentiated stem cells culture was 6 %, and in differentiated cells culture was 25 %. Stem cell size after 7 days of differentiation has increased 2,7-fold. The shape of the cells has changed from sphere to branched, the amount of cytoplasm increased. Increased stem cell NAD(P)H fluorescence was observed at 8-14th day of differentiation, NADH fluorescence was highest in undifferentiated cells, it increased only at 14th day of differentiation but still hasn‘t reached the value of the control. The amount of proteins increased by 2,4-fold at 14th day of differentiation. There is a linear correlation between the amount of protein and NAD(P)H fluorescence (r2 = 0,86), what means that increase in protein amount during differentiation has high impact to NAD(P)H-specific fluorescence.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/121895
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.