| Abstract: | Nuolat nykstant ir tuštėjant kaimams, keičiantis žmonių gyvensenai, plintant įvairioms informacijos priemonėms, kylant išsilavinimo lygiui, atsirandant pigioms statybinėms medžiagoms bei keičiantis madoms ir požiūriui į savo aplinką, mažėja unikalaus kaimų paveldo objektų. Kartu vyksta ir labai aktyvus kaimo sodybų virtimas į poilsio ir turizmo objektus. Geografiškai patogioje vietoje esantis Kaišiadorių rajonas yra vienas iš patraukliausių tokiai veiklai vystyti. Rašant darbą buvo siekiama aptarti Palomenės seniūnijos vietos tapatumo problematiką, remiantis kalba ir kraštovaizdžio architektūra 1920 - 1975 m. ir atrasti autentiškas etnografinio kraštovaizdžio vietas, kuriose galima būtų plėtoti šiuolaikinius poreikius atitinkančias, bet kartu ir etnokultūrinius ypatumus išlaikančias sodybas. Siekiant šio tikslo buvo nustatyta pamatinė tarmė, sudaranti Palomenės šnektos pagrindą, išskirti pagrindiniai Palomenės seniūnijos etnografinio kraštovaizdžio bruožai, aptariant vienkiemių sodybas, jų išsidėstymą bei gyvenamųjų namų ypatumus (statybines medžiagas, konstrukcijas, architektūrą ir puošybos elementus). Tyrimas parodė, jog nepaisant Palomenės šnektoje randamų įvairių aplinkinių tarmių bruožų, pietų aukštaičių tarmės įtaka yra didžiausia. Siekinat išlaikyti tradicinius kaimų pastatų architektūros bruožus naujai kuriamose sodybose, būtina naudoti seniūnijos teritorijai būdingas gyvenamųjų namų ir kitų pastatų konstrukcijas, architektūrą ir puošybos detales. Kuriant kaimo turizmo sodybas ar poilsinės architektūros statinius, trūkstamus etnoarchitektūrinio planavimo, konstrukcijų, medžiagų ir puošybos elementus, remiantis šnektos tyrimais, rekomenduojama imti iš pietų aukštaičių regiono pavyzdžių.
Because of lowering and emptying villages, exchanges of people's lifestyles, the spread of various information measures, rising education levels, the cheap building materials and the exchange of fashions and attitudes to their environment, the unique rural heritage objects is decreasing. At the same time the village turning into a recreation and tourist facilities is very active. Kaišiadorys district is one of the most attractive location for these activities. The main idea of writing this work was to discuss the identity of the local problems, based on dialect studies and Landscape Architecture in 1920 – 1975. It was important to discover the authentic ethnographic landscape areas, in order to develop modern, but also retain ethnocultural characteristics of homesteads. The results of research shows, that the reference dialect forming the basis for Palomenė dialect, highlighting the main ward Palomenė ethnographic landscape features, discussing granges homesteads, their location and housing characteristics (building materials, construction, architecture and decorative elements). The study showed that despite all the various dialects were found in Palomenė dialect, the influence of southern highlander’s dialect is highest. To maintain traditional rural buildings, architectural features of the newly created farms, the use of the municipality is characterized by residential buildings and other structures of architectural and ornamental details. For development of rural tourism homesteads and recreational architectural structures the examples of missing etnical architecture planning, design, materials and decorative elements it is recommended to take from the southern highlander’s, because of dialect studies. |
