| Abstract: | Šizofrenija yra liga, sukelianti daug sunkumų ne tik pacientui, bet ir jį slaugantiems asmenims. Lietuvoje nėra plačiai tyrinėta šizofrenijos pasekmės asmenims, kurie slaugo sergančius šia liga pacientus, be to labai trūksta valstybės finansuojamos pagalbos psichikos ligonių artimiesiems. Šio darbo tikslas yra nustatyti artimųjų, slaugančių sergančius šizofrenija, patiriamų slaugymo sunkumų sąsajas su šių sunkumų įveikimo strategijomis. Tyrime dalyvavo 98 Panevėžio ir Marijampolės apskričių gyventojai. Tirti sergančių šizofrenija artimieji. Šiame darbe buvo matuoti objektyvūs (asmenų, slaugančių sergančiuosius šizofrenija užduotys, susijusios su paciento būkle) ir subjektyvūs slaugymo sunkumai (savijauta, kurią sukelia šių užduočių atlikimas) bei slaugymo sunkumų įveikos strategijos. Slaugymo sunkumai matuoti dvejomis metodikomis: objektyvūs slaugymo sunkumai - Įsitraukimo įvertinimo klausimynu (angl. Involvement Evaluation Questionnaire; IEQ), kurio pirmoji versija buvo sukurta 1987 m.(autorius - Schene A.H.); subjektyvūs slaugymo sunkumai - Bendru sveikatos klausimynu -12 (angl. General Health Questionnaire – GHQ- 12); pradinis skalės variantas buvo sukurtas 1970 m; autorius - Goldberg D.P.). Slaugymo sunkumų įveikos strategijos matuotos lietuviška streso įveikos vertinimo metodika (Streso įveikos klausimynas: keturių faktorių modelis), sukurta 2006 metais, kurios autoriai yra Grakauskas Ž. ir Valickas G. Tyrimo rezultatai parodė, kad didžiausius objektyvius ir subjektyvius slaugymo sunkumus patiria asmenys, su sergančiuoju šizofrenija bendravę ilgiausiai, gyvenantys su sergančiuoju drauge, bei sergančio šizofrenija asmens tėvai, globėjai. Taip pat tyrimo rezultatai atskleidė, kad asmenų, slaugančių sergančius šizofrenija, pasirenkamos sunkumų įveikimo strategijos intensyvumas nepriklauso nuo bendravimo su pacientu trukmės per savaitę, tačiau priklauso nuo asmens giminystės ryšio su sergančiuoju šizofrenija ir nuo to, ar gyvenama kartu su sergančiuoju. Gauti tyrimo rezultatai parodė, kad didėjant objektyviems ir subjektyviems slaugymo sunkumams, intensyviau naudojama viena iš negatyvių sunkumų įveikos strategijų - tai emocinės iškrovos strategija. Didėjant subjektyviems slaugymo sunkumams, vengimo strategijos intensyvumas mažėja. Objektyvūs ir subjektyvūs slaugymo sunkumų intensyvumo lygis tarp asmenų, slaugančių sergančiuosius šizofrenija, gaunančių ir negaunančių pagalbą iš specialistų, statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Tikėtina, jog būtent toks rezultatas gautas todėl, kad asmenų, slaugančių sergančiuosius šizofrenija ir gaunančių pagalbą iš specialistų, yra daug mažiau, negu negaunančių jokios pagalbos, be to ir gaunama pagalba gali būti neefektyvi, nes pagalba psichikos ligonių slaugytojams Lietuvoje dar tik startuoja.
Schizophrenia is an illness, causing lots of difficulties not only to the patient, but also to the persons nursing him. The consequences of schizophrenia to the persons, who are nursing the patients ailing with this illness are not researched in Lithuania generally, besides, the relatives of the mental diseases patients lack financing aid from the state. The goal of the present thesis is to establish the links of the caregiving burden with the caregiving burden overcoming strategies of the relatives caregiving the patients with schizophrenia and the aid received. 98 residents from Panevėžys and Marijampolė counties participated in the research. The relatives of the person ill with schizophrenia were surveyed. In the present thesis I substantiated the objective (tasks of the persons nursing the patients with schizophrenia related to the patient‘s state) and the subjective caregiving burden (the state of health causing performance of the tasks) and the strategies of the caregiving burden overcoming. The caregiving burden were substantiated using two methodologies: the objective caregiving burden -using Involvement Evaluation Questionnaire; IEQ, the first version of which was made-up in 1987 m.(the author - Schene AH); the subjective caregiving burden -12 using the General Health Questionnaire -GHQ 12; the initial variant of the scale was made-up in 1970 m; the author - Goldberg DP). The strategies of the caregiving burden overcoming were substantiated by the evaluation methodology of Lithuanian stress overcoming (stress overcoming questionnaire: the model of four factors) made-up in 2006, the authors of which are Grakauskas Ž. and Valickas G. The survey results showed that the biggest objective and subjective caregiving burden were experienced by the persons, who communicated with the patient with schizophrenia for the longest period of time and who lived together with the ailing person, and who are a mother, a father, a stepfather, a stepmother, foster-parents, adoptive father/adoptive mother to the patient with schizophrenia. The results of the survey have also revealed that the chosen intensiveness of the caregiving burden overcoming strategy of the persons nursing the patient with schizophrenia do not depend on the communication term with the patient during a week, however it depends on the relationship with the patient with schizophrenia and on the fact if the person lives together with the patient with schizophrenia. The received survey results have shown that the more increasing the objective and subjective caregiving burden, the more intensive negative strategy of difficulties overcoming is used – and this is the strategy of emotional discharge. When the subjective caregiving burden increase- the intensiveness of avoidance strategy decreases. The intensiveness level of the subjective and objective caregiving burden among the persons nursing the patient with schizophrenia and receiving or not receiving the aid from the specialists didn‘t differ statistically. Probably, the received result is exactly such as it is, because the number of the persons nursing the patient with schizophrenia and receiving the aid from the specialists is less than the number of the persons, who do not receive the aid; besides, the aid received maybe not so effective, because the aid to the persons nursing the patients with mental diseases in Lithuania is just gaining its start. |
