Ar teismui nustačius tyčinį įmonės bankrotą jos sudaryti sandoriai galioja?

Darbe analizuojamas sandorių negaliojimo įmonės sudarytų sandorių klausimas tyčinio bankroto atveju. Darbo objektas – tai bankroto procesas bei bendri sandorių negaliojimo pagrindai, o taip pat sandorių negaliojimo kriterijai tyčinio bankroto atveju. Įmonė nuo pareiškimo dėl bankroto iškėlimo iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo yra sudėtingoje padėtyje, kadangi šiame pasirengimo laikotarpyje įvyksta daugiausiai sandorių pažeidžiančių įmonės interesus. Darbe keliama hipotezė, kad tyčinio bankroto atveju per parengiamąjį laikotarpį, t.y. nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo padavimo iki bankroto bylos iškėlimo įmonės sudaryti sandoriai galioja. Šio darbo tikslas yra išanalizuoti ir nustatyti sandorių negaliojimo kriterijus (ribas) tyčinio bankroto atveju ir atsakyti į klausimą ar sandoriai sudaryti pasirengimo laikotarpiu negalioja. Siekiant darbo tikslo keliami šie uždaviniai: • apibrėžti tyčinio bankroto sampratą bei požymius, pagal kuriuos jis nustatomas; • aptarti bendrus sandorių negaliojimo pagrindus; • aptarti atsakomybę už veiksmus nulėmusius tyčinį bankrotą; • išanalizuoti sandorių sudarytų parengiamuoju laikotarpiu galiojimą • išanalizuoti kada galima laikyti sandorius esant negaliojančiais tyčinio bankroto atveju • pristatyti kada iškėlus bankroto bylą sandoriai yra ginčytini ar negaliojantys užsienio valstybių teisėje Apibendrinat išanalizuotą teisinę literatūrą bei teismų praktiką, galima teigti, jog, reikalavimo perleidimo sandoriai sudaryti laikotarpiu nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo iki nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo, tiek paprasto, tiek tyčinio bankroto atveju, negalioja kaip pažeidžiantys kreditorių teises, jei sandorio sudarymo metu abi šalys žino apie skolininkės nemokumo būseną. Negaliojančiais pripažintini įmonės skolininkės sandoriai sudaryti su susijusiais fiziniais ir juridiniais asmenimis, t.y. sandoriai sudaryti su įmonės vadovais, akcininkais, kitomis įmonėmis, kuriose sandorio sudarymo metu dirbo vadovais, skolininkės vadovai ar akcininkai. Be to, ginčytini sandorai sudaryti su įmonės vadovų ar akcininkų artimais giminaičiais, ar su įmonėmis, kurių vadovus bei skolininkės valdymo organus siejo artimi ryšiai, o taip pat sandoriai sudaryti su dukterinėmis įmonėmis, kurių akcijas valdė įmonė skolininkė, nes tokiais sandoriais siekiama perleisti turtą, jį toliau išlaikant, bet tuo pačiu išvengiant atsiskaitymo su kreditoriais. Negaliojančiais pripažintini įmonės turto perleidimo sandoriai, jeigu tik nustatoma, kad toks turtas buvo perleistas žymiai žemesne negu jo vertė nustatyta balanse, arba buvo perleistas jo balansine verte, tačiau neišsiaiškinus jo realios rinkos vertės, jeigu įrodoma, kad turto balansinė bei rinkos vertė žymai skiriasi. Turto perleidimo žemesne verte pasekmėje įmonė patiria nuostolius, dėl to mažėja galimybė atsikaityti su kreditoriais. Ginčytini taip pat kiti sandorai, dėl kurių įmonė patiria nuostolius, jei sandorio šalys yra nesąžiningos, t.y. žino ar turi žinoti apie įmonės nemokumą, bei suvokia, kad tokiu bus būdu pažeidžiami kreditorių interesai. Be to ginčytini sandoriai, kai nustatomas šalių piktavališkumas, norint siekiant pažeisti įmonės ir jos kreditorių interesus. Tiek JAV teisėje, tiek Europos Sąjungos šalių teisėje nustatyta bankroto administratoriaus teisė ginčyti bankrutuojančios įmonės sandorius sudarytus iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo bei parengiamuoju laikotarpiu iki bankroto bylos iškėlimo. Administratorius gali ginčyti turto perleidimo sandorius, apgaulingus sandorius, bei neatlygintinus sandorius. Nustačius tyčinį bankrotą galima teigti, kad negalioja visi sandoriai, jei jų sudarymo metu šalys žinojo apie įmonės nemokumo būseną, bei suvokė, kad tokiu sandoriu pažeidžiamos kreditorių teisės. Darbe iškelta hipotezė, jog tyčinio bankroto atveju per parengiamąjį laikotarpį nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo padavimo iki bankroto bylos iškėlimo įmonės sudaryti sandoriai galioja, paneigta.

The present thesis deals with a culpable bankruptcy and the issue of voidability of transactions of the company after qualifying its bankruptcy as a culpable under the Lithuanian law. The Bankruptcy Act of Lithuania neither provides explicit concept of the culpable bankruptcy, nor presents according to what features bankruptcy could be qualified as culpable one. Therefore it is a hard task for the courts of Lithuania to establish the culpable bankruptcy and to decide about the voidability of transaction in a culpable bankruptcy. The object of the present thesis is the law regulating bankruptcy procedure and the general grounds of voidability of transactions as well as voidability of contracts in a case of culpable bankruptcy. A company from the moment filing for a voluntary bankruptcy or from the moment when its creditors have filed for involuntary bankruptcy places itself into a vulnerable position till the court decides to start a bankruptcy procedure or to refuse to do that. This period is called a preparation period (a gap period), in which most fraudulent transactions take place and creditors’ interests are violated. The following hypothesis has been raised that transactions formed in the period of preparation to start a bankruptcy procedure are valid. The objective of the thesis is to answer to the question whether after qualifying bankruptcy as a culpable, transactions formed by the company are voidable. In order to achieve a defined objective, the following tasks have been raised and accomplished. 1) First, the concept, grounds and causes of culpable bankruptcy have been discussed; 2) Second, general grounds of validity of transactions and responsibility of directors for the culpable bankruptcy have been presented; 3) Third, it has been analyzed whether transactions formed in preparation period are voidable; 4) Moreover, it has analyzed under what conditions transactions are voidable in the culpable bankruptcy 5) Last, the voidability of transaction in bankruptcy cases under the law of foreign countries has been presented. The reasons of the culpable bankruptcy are formation of profitless illogical transactions, formation of fraudulent transactions by which the debtor and the third party have sought to violate the rights of debtors’ creditors. Besides, the reason the culpable bankruptcy may be careless actions of managing officers of the company, grave mistakes commited in managing the daily activity of the company. One of the main grounds of voidability of transaction is their contradicting the legal passive capacity of a legal person by whom the transaction was formed. The managing officers of the company might be responsible for the criminal (fraudulent) bankruptcy which under Criminal Code of Lithuania is treated as a crime in case their fault is proven. First, the analysis of legal literature and courts decision provides the conclusion that transactions formed in preparation to start bankruptcy procedure period are voidable because of the debtor’s and the transacting party’s knowledge about the insolvency of the debtor. The parties of the transaction are aware that such transaction violates the rights of the creditors. Second, all transactions in the culpable bankruptcy formed with a person which is related with the debtor, including relatives and family members of managing officers of the debtor, other companies for which managing officers of the debtor previously of later have worked, or transactions with subsidiary company are voidable, because it is presumed that in the discussed situations the other party of the transaction has known about the insolvency of the debtor. Moreover, all transfers of the real property as well as of movable property of the debtor should be held voidable if it is proven that the property was transferred for less than a reasonable value, i.e. for less than its residual value, and in case when the latter is very low – for less than a fair market value. Besides, transactions by which the debtor undertakes new obligations, when he is insolvent or is under the threat of insolvency and the debtor is aware that he may not be able to fulfil such obligations, are voidable as well. There are a lot of other harmful transactions because of which insolvency may be invoked, which also may be voidable if they have been formed when the other party of has known about the insolvency or the approaching insolvency of the debtor. And lastly, the analysis of legal acts and literature of foreign countries, gives conclusion that bankruptcy administrator can contest or avoid transactions which have been harmful to creditors, especially all gratuitous transactions. In conclusion, the hypothesis that transactions formed in the period of preparation to start a bankruptcy procedure are valid is denied, what means that transactions formed in this period are voidable.