Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/121611
Type of publication: master thesis
Field of Science: Teisė / Law (S001)
Author(s): Žėkas, Saulius
Title: Can e-voting guarantee democratic elections?
Other Title: Ar galimi demokratiški rinkimai balsuojant elektroniniu būdu?
Extent: 31 p.
Date: 3-Jun-2013
Keywords: e-voting;free elections;secret elections;universal elections;equal elections;elektroninis balsavimas;visuotiniai rinkimai;tiesioginiai rinkimai;laisvi rinkimai;slapti rinkimai
Abstract: Electronic devices are getting more and more important in our everyday life. We have e-commerce, e-banking, e-democracy, maybe we should step even further to e-voting. There are two main types of e-voting: remote e-voting and DRE. During remote e-voting, when votes are casted using computer connected to internet. DRE e-voting, (direct-recording electronic voting systems), it’s physically supervised voting where votes are casted using electronic vote recording machine. Question raised in this work: “Can e-voting guarantee democratic elections?” There are still many doubts despite experience of numerous countries that have implemented e-voting. In this work is analyzed experience of Estonia, Switzerland and Brazil. All three countries have e-voting systems that proved to be successful and able to comply with requirements raised to guarantee democratic elections. These requirements are: 5. Universal elections (guarantees equal suffrage for everybody) 6. Equal elections (guarantee that all ballots have the same influence on the result) 7. Free elections (guarantees no unlawful influence) 8. Secrecy of election (only the voter is aware of his decision) 9. Direct elections (prevents someone from voting on behalf of other voter) Each country had different experience trying to make its e-voting system satisfy all 5 principles. And all three countries succeeded, we can say that because: systems are working, systems complies with democratic elections principles, voters trust and use those systems, and international community recognizes results of elections.
Daugelis mūsų jau senokai naudojas elektronine bankininkyste, elektroninėmis parduotuvėmis, kai kuries netgi naudojasi savivaldybių teikiamomis paslaugomis interneto pagalba. Kai kurios valstybės žengė dar toliau ir pradėjo naudoti elektroninį balsavimą. Lietuvoje rinkimai vyko praėjusiais metais ir jų metu netilo diskusijos dėl galimybės balsuoti internetu. Elektroninis balsavimas turi dvi pagrindines formas. Tai nuotolinis balsavimas naudojantis internetu kuomet balsavimo vietos nestebi valstybei atstovaujantys asmenys. Arba balsavimas naudojant elektroninius balsų įrašymo įrenginius. Šis balsavimas yra gan panašus į tradicinį nes balsavimo vieta yra stebima valstybės, partijų ir nepriklausomų tarptautinių stebėtojų. Šiame darbe bus nagrinėjama trijų valstybių, kurios įgyvendino elektroninio balsavimo projektus patirtys. Darbe keliamas klausimas: Ar gali elektroninis balsavimas užtikrinti demokratiškus rinkimus? Ieškant atsakymo į šį klausimą pirmiausia būtina žinoti kokie rinkimai laikomi demokratiškais. Rinkimai pripažįstami demokratiškais jeigu jų metu laikomasi šių principų: 1. Visuotiniai rinkimai (kiekvienam asmeniui atitinkančiam rinkimų įstatyme numatytus kriterijus turi būti užtikrinta balsavimo teisė) 2. Lygybė rinkimuose (turi būti užtikrinta kad visi balsai turėtų vienodą vertę) 3. Laisvi rinkimai (turi būti užtikrinama galimybė asmeniui balsuoti savo nuožiūra, be pašalinių asmenų įtakos) 4. Tiesioginiai rinkimai (turi būti užtikrinama, kad asmuo negalėtų balsuoti už kitą asmenį) Norint atsakyti į darbe išsikeltą klausimą buvo analizuojama kaip Estijos, Šveicarijos ir Brazilijos elektroninio balsavimo sistemos atitinka minėtus reikalavimus. Kaip jau buvo minėta tiesioginių rinkimų principas reikalauja, jog būtų užtikrinama kad asmuo galėtu balsuoti tik už save. Naudojant tradiciniam balsavimo metodą šio reikalavimo įgyvendinimas yra paprastas. Tačiau kuomet balsavimas vyksta nuotoliniu būdu naudojant internetą iškyla problema efektyviai nustatyti balsuojančio asmens tapatybę. Tiesioginių rinkimų principas Estijoje buvo įgyvendintas naudojant asmens tapatybės kortelę su integruota mikroschema. Ši kortelė su mikroschema, įgalina Estijos piliečius pasirašyti dokumentus elektroniniu parašu taip patvirtinant savo tapatybę. Šveicarijoje dalis identifikavimo procesui naudojamos informacijos atsiunčiama paštu, kita dalis yra asmens konfidenciali informacija. Gavęs visą informaciją apie artėjančius rinkimus Šveicarijos pilietis gali nuspręsti koks balsavimo metodas jam yra parankiausias ir juo pasinaudoti. Brazilija naudoja elektroninius balsų įrašymo įrenginius tad galėtų naudoti ir tradicinius asmens identifikavimo metodus. Tačiau Brazilija ketina automatizuoti ir šį procesą ir asmenų identifikavimui naudoti biometrinius skaitytuvus, asmens tapatybė būtų nustatoma pagal asmenų pirštų antspaudus. Kol kas ši sistema buvo įdiegta ir išbandyta nedaugelyje rinkimų apylinkių, tačiau jos efektyvumas verčia manyti, kad biometrinių skaitytuvų naudojimas Brazilijoje plėsis. Visose trejose šalyse naudotos elektroninio balsavimo sistemos jau vykusiuose rinkimuose sugebėjo išpildyti tiesioginių rinkimų principo keliamus reikalavimus. Visuotiniai rinkimai reiškia, jog asmuo turi teisę balsuoti nepaisant turto, lyties, išsilavinimo etc. Bet šis principas yra skaidomas į du reikalavimus: kiekvienas asmuo turi gauti teisę balsuoti ir galimybę balsuoti. Įteisinant elektroninį balsavimą antrąjį reikalavimą įgyvendinti kur kas sudėtingiau. Nes toli gražu ne visi asmenys turi vienodas galimybes naudotis kompiuteriu ir internetu. Taipogi ne visi asmenys turi reikiamas žinias pasinaudoti informacinėmis technologijomis ir atiduoti balsą elektroniniu būdu. Estija reikalavimą suteikti lygias galimybes balsuoti elektroniniu būdu, užtikrino suteikdama galimybę asmenims balsuoti viešosiose interneto prieigose. Taip pat buvo pradėta programa, kuri mokė žmones naudotis kompiuteriais ir internetu ir taip plėtė jų žinias, idant vėliau šie žmonės sugebėtų balsuoti elektroniniu būdu. Šveicarijoje visa informacija ir biuleteniai siunčiami paštu, tad asmuo gavęs rinkiminę korespondenciją gali nuspręsti kuris balsavimo metodas elektroninis, tradicinis ar balsavimas paštu jiems yra priimtiniausias. Brazilijai šio principo įgyvendinimas nebuvo aktuali problema nes užtikrinti rinkimų visuotinumą jie naudojas tas pačias priemones kaip ir tradicinį balsavimo metodą naudojančios šalys. Slaptas balsavimas reiškia kas asmens atiduotas balsas turi išlikti anonimiškas. Anonimiškumas yra kritiškai svarbus nes jeigu vartotojas numano, kad jo balsas gali būti matomas tretiesiems asmenims jis gali balsuoti už vieną ar kitą pusę bijodamas tolimesnių pasekmių. Tad užtikrinant, jog elektroniniu būdu atiduotas balsas išliks anonimiškas didžiausias iššūkis tenka kompiuterinei balsavimo sistemai. Estija šią problemą išsprendė sukurdama kompiuterinę sistemą, kuri užtikrina balsų anonimiškumą taip pat kaip balsavimas paštu. Estijoje šis principas vadinamas „Voko metodu“. Šveicarija norėdama užtikrinti, kad elektroniniu būdu atiduotų balsų neįmanoma atsekti iki jų davėjų išleido specialų rinkinį reikalavimų, kuriuos turi atitikti kompiuterinė sistema neleidžianti atsekti balsų. Kadangi Brazilijoje balsavimas vyksta stebimoje aplinkoje naudojant balsų įrašymo įrenginį, problemų dėl balsų atsekimo iki asmens atidavusio balsą tiesiog negali kilti. Lygių rinkimų pagrindinis reikalavimas yra, jog kiekvienas asmuo galėtų balsuoti tik vieną karta, ir tie pateikti balsai būtų tos pačios vertės. Taip pat išskiriamas ir trečias šio principo reikalavimas, užtikrinti lygias galimybes balsuoti. Elektroninio balsavimo atveju tai reiškia lygias galimybes naudotis reikiamomis priemonėmis pateikti balsą. Būtent dėl šio principo Estijoje ir Šveicarijoje kilo itin daug diskusijų, nes nepaisant visų mokymo programų ir įrengtų viešų prisijungimo prie interneto taškų, neįmanoma užtikrinti visiškai lygių galimybių. Dėl to klausimas buvo perduotas Estijos Aukščiausiajam teismui, spręsti ar elektroninis balsavimas nepažeidžia teisių tų asmenų, kurie negali laisvai naudotis internetu. Estijos Aukščiausiasis teismas pasisakė Estijos Aukščiausiasis teismas pasisakė, jog elektroninis balsavimas nepažeidžia teisių tų asmenų, kurie negali balsuoti elektroniniu būdu. Nes jiems suteiktos galimybės balsuoti kitais būdais. Labai panaši nuomonė buvo išdėstyta Šveicarijoje: papildomos balsavimo galimybės suteikimas, kuris palengvina šios pilietinės pareigos atlikimą tam tikrai grupei, nepažeidžia kitų grupių teisių. Brazilijoje lygios galimybės balsuoti buvo pasiektos būtent su elektroninio balsavimo pagalba, nes jis gerokai palengvino balsavimo procesą neišsilavinusiems asmenims. Prieš elektroninius rinkimus Brazilijoje dėl didelio kandidatų skaičiaus rinkėjai turėdavo įrašyti kandidato vardą į biuletenį. Tai sukeldavo itin daug problemų neišsilavinusiems asmenims, kurie nesugebėdavo to padaryti. Tad elektroninio balsavimo įteisinimas įgalino daugelį neišsilavinusių Brazilijos gyventojų įgyvendinti savo balsavimo teisę. Laisvi rinkimai reiškia, kad jie turėtų vykti be jokios neteisėtos įtakos balsuojančiam asmeniui. Estijoje šis principas buvo įgyvendintas leidžiant asmenims elektroniniu būdu balsuoti keletą kartų. Šios teisės įgyvendinimas padarė neteisėtą asmenų įtakojimą bei balsų pirkimą bereikšmį. Nes įgalinus pakartotinį balsavimą net jei asmuo buvo papirktas balsuoti už vieną ar kitą kandidatą jis vėliau galėtų atiduoti savo balsą per naują už kitą kandidatą. Brazilijoje šis principas buvo įgyvendintas įteisinus atiduotų balsų popierinį patvirtinimą. Po kurio laiko kuomet buvo įteisintas elektroninis balsavimas Brazilijoje iškilo klausimas, kaip užtikrinti kad elektroniniu būdu atiduodami balsai užskaitomi teisingai. Tam tikslui buvo įteisintas balsų popierinis patvirtinimas ir balsuojantys asmenys gali pamatyti ar jų atiduoti balsai užskaityti pasirinktam kandidatui. Šveicarijoje vyrauja nuomonė, kad labiausiai pažeidžiama rinkimų sistemos dali yra balsuojančio asmens kompiuteris. Todėl sistema buvo orientuota į tai kad būtų galima nustatyti ar balsai buvo klastoti prieš jiems patenkant į serverį.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/121611
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

6
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

6
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.