Žemųjų Šančių kapinių sociokultūrinės ir paveldinės vertės

Nors Kauno miestas ir yra plačiai tyrinėtas, tačiau tam tikros jo zonos yra primirštos. Viena iš tokių zonų – Žemųjų Šančių kapinės, kurios esti pačiame Žemųjų Šančių pakraštyje, šalia Nemuno upės. Žemųjų Šančių kapinės yra neabejotinai vienas svarbiausių šios Kauno dalies objektų, tačiau nėra sulaukusios deramo akademinio dėmesio ypač kultūros paveldo srityje. Šio darbo objektas yra Žemųjų Šančių kapinės kurios matė visą šios Kauno dalies raidą ir yra tampriai surišta su bendruomenės veikla ir papročiais. Todėl šiame darbe bus siekiama atskleisti Žemųjų Šančių kapinių sociokultūrines vertes, kurios turėtų padėti šioms kapinėms įgauti deramą įvertinimą. Siekiant šio tikslo keliami šie darbo uždaviniai: • Atskleisti kultūrinės atminties teorijos pritaikymą bendruomenei svarbiems objektamstyrinėti; • Atskleisti Žemųjų Šančių istorinę vertę ir istorinius įvykius; • Atskleisti Žemųjų Šančių kapinėse dominuojančių antkapinių paminklų tipus ir medžiagas; • Atskleisti Žemųjų Šančių kapinėse dominuojančius antkapinių paminklų simbolius; • Atlikti apklausą ir atskleisti Žemųjų Šančių bendruomenei svarbias socialines ir kultūrines verte,s kurios slypi Žemųjų Šančių kapinėse. Tyrinėjimui pasitelkta aprašomasis ir apklausų metodai. Atlikus tyrimą, nustatyta Dėl savo geografinės padėties bei seno apželdinimo Žemųjų Šančių kapinės gali būti seniausia paupio gyvenvietės ar žvejų kaimelius menanti vieta, su vertinga perspektyva atsiveriančia į Nemuną - tai peizažinio kraštovaizdžio liekana urbanizuotoje aplinkoje. Tai vienintelės kapinės, esančios mieste, atskleidžiančios miesto bendruomenės identitetą ir kultūrinės atminties simboliką. Taip pat svarbios yra ir Žemųjų Šančių karių kapinės, kurios sudaro vieną kompleksą su kareivinėmis, todėl reikėtų jose pabrėžti karių kapavietę.Sutvarkius kapinių tvorą, papildomai apželdinus kapines ir paruošus patogesnį priėjimą prie Nemuno, jos galėtų tapti patrauklia turizmo vieta. Kapinių teritorija yra savaimingai plėtojama – nėra takų tarp atskirų kapinių dalių, nemažai apleistų ir neprižiūrimų kapų. Kapinėse vyrauja nykokas ir šabloniškas vaizdas. Antkapiniai paminklai dažniausiai yra gaminti dirbtuvėse, vyrauja betoniniai ir akmeniniai, todėl yra ganėtinai paprastų formų, nepasižymi puošniu dekoru. Dažniausiai jie atlieka tik savo pagrindinę, pragmatinę paskirtį t. y. kapo vietos žymėjimą ir nėra traktuojami kaip meniniai kūriniai. Dažniausiai antkapiniuose paminkluose naudojamas simbolis yra kryžius, kuris simbolizuoja mirusiojo ir/ar jo šeimos tikėjimą krikščionybe. Gana populiarūs yra įvairūs Dievo pasaulio veikėjų atvaizdai, nuo Jėzaus Kristaus iki angelų vaizdavimo. Taip pat nėra pamiršti ir įvairūs pagonybę primenantys simboliai, populiariausias yra medžio šakų ar lapų, taip pat ir saulės simbolio dekoras, ypač mėgstamas naudoti metaliniuose kryžiuose. Pastarieji simboliai yra susiję su amžinu arba nauju gyvenimu, kas parodo dar nuo pagonybės laikų įsišaknijusį lietuvių bendruomenės tikėjimą į pomirtinį gyvenimą. Taip pat dauguma mano, kad antkapiniame paminkle esantis kryžius yra sakralumo ženklas, kuris ateina iš krikščioniškojo tikėjimo ir simbolizuoja būtent šio tikėjimo tikinčiuosius. Apklausos rezultatai rodo, kad Žemųjų Šančių bendruomenei ypač svarbu yra kapinių lankymas dėl tradicijos, ypač per Vėlines. Lankymo per šventes paprotys yra atėjęs iš šeimos, tačiau į kapines asmenys ateina ir kitomis metų dienomis, dėl įvairių priežasčių. Antra svari kapinių lankymo priežastis yra tikėjimas į sielos nemirtingumą.Toliau seka kitos priežastys, tai ir estetinė kapo vietos būsena, ir pagerėjusi savijauta po apsilankymo kapinėse. Apklausa parodė, kad dauguma Žemųjų Šančių kapinių lankytojų labiausiai vertina medinius (kaip gražiausius) ir akmeninius (kaip patvariausius ir santykinai pigiausius) antkapinius paminklus. Didžioji dauguma tvirtino, kad labiausiai vertina meninius autorinius antkapius, tačiau pagrindinė priežastis, kodėl tokių antkapių yra mažai šiose kapinėse, yra finansinė. Meniniai autoriniai antkapiai yra brangūs, o ir jų restauravimas yra nepigus. Dauguma apklaustųjų nurodė, kad jeigu turėtų galimybę restauruoti senąjį paminklą, tai stengtųsi jį išsaugoti. Tam, kad sutvarkyti kapines, reikėtų organizuoti edukacinius projektus Žemųjų Šančių bendruomenei. Nes būtent bendruomenė ir yra labiausiai suinteresuota gera kapinių būkle.

Kaunas city is well explored, but some regions of it remains to be investigated. One of them –Žemieji Šančiai Cemetery, situated in the border od Žemieji Šančiai, near the river Nemunas.The object is certainly one of the most important in the region, but still lacking of academic attention, expecially in the field of cultural inheritance and remains to be investigated. The target of the investigation is the Žemieji Šančiai Cemetery, closely related to activity and mores of the local community. The aim of the study is to reveal sociocultural values and denominations of Žemieji Šančiai Cemetery.The objectives of the investigation are: • To reveal applicability of the cultural memory theory for the investigation of socially significant objects; • To reveal Žemieji Šančiai historical values; • To reveal the main types of cemetery monuments and dominating material they made from. • To reveal the main symbols in the monuments. • To conduct a survey in order to reveal key social and cultural values for the community of Žemieji Šančiai. For this research desribing and interviewing methods were selected. Research results are: Because of it‘s geographical location and ancient planting the cemetery of Žemieji Šančiai could be the oldest place reminiscent of riverside settlements and fishermen villages, a remnant of a landscape in an urban environment.It‘s the only cemetery in the city revealing the identity and symbolism of cultural memory of the local community. The cemetery could become an attractive place for tourism if the environment would be put in order. The teritory of the cemetery is being naturaly expanded. The area is dominated by an inhospitable and banal view. Most of the gravestones are made of concrete and stones, hence their shapes are simple. Mostly gravestones serve only their main purpose and are not considered as pieces of art. The dominating type of monuments – different crosses, made from concrete or metal. The main symbols – the cross is on every monument, on separate monuments the statues of saints and pagan symbols as twigs, leavesl and sun motifs are comformable. The members of the society attend the cemetery mainly because of family tradition. Another important reason – religical faith in immortality of the soul. Same respondents pointed necessity to take care on the grave or to calm himselfs near the grave of darling person. The vast majority of interviewees claimed that they most of all value artistical gravestones but due to economical reasons are forced to choose simplier and cheaper alternatives. In order to maintain the cemetery the educational projects for the community should take place, because the community is the most interested in the cemetery‘s decent condition.