Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/121545
Type of publication: master thesis
Field of Science: Sociologija / Sociology (S005)
Author(s): Rindokienė, Sonata
Supervisor: Naujanienė, Rasa
Title: Tarp lūkesčių ir realybės: socialinio darbo su socialinės rizikos šeimomis klienčių patirtys
Other Title: Between expectations and reality: the experience of clients from social risk families
Extent: 87 p.
Date: 28-May-2013
Keywords: socialinis darbas;socialinės rizikos šeima;socialinis darbuotojas;social work;social risk families;social worker
Abstract: Socialinės rizikos šeimos tapo ryškiu socialiniu reiškiniu, kuris nuolat analizuojamas valstybiniu lygmeniu. Šių šeimų atsiradimą sąlygoja išoriniai: nelaimės, staigūs politiniai, socialiniai pokyčiai šalyje ir vidiniai: tėvystės ir socialinių įgūdžių stoka, nesugebėjimas konstruktyviai spręsti problemas veiksniai ir jos nėra pačios pajėgios įveikti iškylančių sudėtingų problemų. Tyrimo objektas - socialinės apsaugos sistemos įtakojamos socialinės rizikos šeimų kasdieninio gyvenimo patirtys. Tyrimo tikslas - atskleisti kaip socialinės rizikos šeimų pasakojimuose atsiskleidžia socialinės apsaugos sistemos konstruojamos kasdieninio gyvenimo patirtys. Tyrime iškelti uždaviniai: 1) atskleisti moterų priklausančių socialinės rizikos šeimoms gyvenimo patirtys iki įrašymo į socialinės rizikos šeimų apskaitą; 2) atskleisti ką reiškia būti įrašytiems socialinės rizikos šeimų apskaitoje moterų požiūriu; 3) aprašyti, kaip moterys, priklausančios socialinės rizikos šeimoms kalba apie savo šeimos ateities perspektyvą. Tyrimo tikslui pasiekti buvo atliekamas kokybinis tyrimas. Tyrimui atlikti buvo naudota kriterinė atranka ir dalyvauti tyrime buvo pakviestos šešios moterys iš socialinės rizikos šeimų sąrašo esančio X seniūnijoje. Gauti duomenys analizuoti remiantis temų analizės metodu. Tyrimu atskleista, kad tyrimo dalyvės kūrė gražius ateities planus apie būsimą šeimyninį gyvenimą, matė gražesnę, geresnę ir laimingesnę savo šeimos gyvenimo viziją, tačiau gražesnis savo šeimos idealas buvo nepasiekiamas. Dėl šeimoje egzistuojančių nesprendžiamų problemų, vyraujančios įtampos, kuri kartais slopinama smurtu, alkoholio vartojimu, sutrinka šeimos narių tarpusavio bendravimas, atsiranda įtampa ne tik šeimos viduje, bet ir aplinkoje, todėl jos nėra teigiamai vertinamos aplinkinių, o dažnai dar tampa ir apkalbų objektu. Šeimos dažnai yra kategorizuojamos, stigmatizuojamos, lipdomos joms etiketės, jos nesijaučia saugiai, dažnai jaučiasi esančios atstumtos, menkavertiškos. Moterų didžiausia laimė jų gyvenime yra vaikai, jų sveikata, su vaikais siejamos viltys ir net ateities lūkesčiai. Dėl vaikų gerovės jos pasiryžusios keisti gyvenimo būdą ir šalinti žalingus įpročius. Remiantis tyrimo duomenimis, darbe pateikiamos rekomendacijos socialinių paslaugų organizatoriams, socialiniams darbuotojams, darbui su socialinės rizikos šeimomis ir socialinės rizikos šeimoms.
The glaring social display of disadvantaged families is continuously analyzed at national level. Appearance of such families is determined by the external (disasters, sudden political and social changes within the country) and internal (the lack of parenting and social skills, inability to solve problems positively) factors; the family members are not able to overcome the challenges themselves as well. The research subject is daily living experiences of disadvantaged families that are under the influence of the social security system. Considering narratives of these families its aim is to reveal the everyday life experiences of disadvantaged families constructed by the social security system. The research includes some further objectives: 1) to reveal the life experiences of the women in disadvantaged families prior to their inclusion in the account of dysfunctional families; 2) to show the women position being accounted as disadvantaged; 3) to describe the family future of promise in conformity with the disadvantaged women telling. The qualitative research was carried out in order to meet its aim. The criterion-sampling was used for the research and six women of disadvantaged families included in the X neighborhood list were invited as its participants. The obtained data was analyzed on the basis of theme analysis method. The research reveals that the participants were making beautiful future planes on their family lives, had a nicer, better and happier their family life vision, but the family ideal was inapproachable. Due to unsolved family problems, stress that is sometimes suppressed by violence or/and alcohol, there is a communication gap between family members, a strain not only within the family but also outside it, so why they are not welcomed by other people and they are often the subject of gossip. These families are frequently categorized, stigmatized, labeled, they do not feel safe, they often feel rejected and worthless. Children and their good heath is the greatest happiness in the lives of these women, they associate their hopes and even future expectations with their kids. For the welfare of their children they are determined to change their life styles and to give up their bad habits. According to the results of research, there are some included recommendations for social service agents, social workers and for the work with disadvantaged families.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/121545
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

22
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

24
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.