Improvizacijos įgūdžių ugdymo praktikos fortepijono pamokoje

Praktikoje ir teorijoje improvizacija ne visuomet suvokiama vienodai. Teorijoje dominuoja spontaniškasis, „neužrašytos“ muzikos aspektas, praktikoje vertinamas išankstinis pasirengimas. Nors improvizacijos įgūdžių svarba atlikėjų ugdymui jau tapo aksioma, tyrimai ir individualios studijuojančiųjų patirtys teigia, kad muzikos improvizacija kaip savarankiška veiklos sritis ar metodas muzikinio ugdymo praktikoje taikoma mažai. Sukauptos improvizavimo įgūdžių ugdymo patirties sklaidos nebuvimas yra šiame darbe aptariama problema. Tyrimo tikslas – atskleisti, kokios improvizacijos įgūdžių lavinimo praktikos yra fortepijono atlikėjų ugdyme šiandien. Tikslui pasiekti buvo suformuoti šie uždaviniai: • Išanalizuoti improvizacijos ugdymo praktikas • Pateikti konkrečias improvizacijos įgūdžių ugdymo praktikas Pagrindinės išvados: • Negalima daryti vienareikšmiškų išvadų apie improvizacijos ugdymo praktikas Vakarų Europos muzikos mene. Vienu laikotarpiu – tai savaime suprantama alma mater bet kurio muzikos instrumento dėstymo metodikoje, kitu – intensyviai tiriama, tačiau retai naudojama ugdymo priemonė. Tradiciškai improvizacijos įgūdžiai siejami su komponavimo technikų mokymusi ir muzikos teorijos žinių pritaikymu atlikime. Ugdant improvizacijos įgūdžius didelis dėmesys yra skiriamas muzikos stiliaus, formos, intervalikos, harmonijos, melikos, ritmikos žinioms. • Fortepijono atlikimo ugdyme dėstytojai improvizaciją taiko kaip priemonę stiliaus suvokimo, atminties lavinimo, turinio generavimo, išsisukimo iš netikėtų situacijų pasirodymo metu, natų popieriaus taupymo, jumoro ir paradokso supratimo, originalios interpretacijos ieškojimo, saviugdos įgūdžiams lavinti. Tam pasitelkiamos kūrinių, jų fragmentų transponavimo, stilizavimo, rekomponavimo priemonės, kuriami originalūs technikos lavinimo etiudai, griežtai stilių ir formą apibrėžiančios, savarankiškos muzikos komponavimo užduotys. Šie metodai randami ir XVIII-XIX a. rašytiniuose šaltiniuose.

Improvisation in practice and theory is not always assumed as the same. In theory spontaneous, non-written music aspects are highlighted, while in practice – anticipatory preparation is meaningful. Though improvisatory skills became almost mandatory in nowadays music performance studies, different studies of scholarship and experiences reported by students suggest that improvisation as a method or mean of studying music is being applied not enough. The absence of dispersion in accumulated experience of improvisation skills education is the problem discussed in this paperwork. The research goal is to find out, what kind of practices of education of improvisatory skills are being employed in performance studies nowadays. The goals of work are: • To analyze practices of improvisation education • To represent particular practices of education of improvisatory skills The research outcomes and conclusions: One cannot make unambiguous conclusions about practices of education of improvisatory skills in Western Europe art music. Once it is naturally understood concept in any instruments' methodology of education, next time it is highly investigated, however, rarely used mean of education. Traditionally, improvisatory skills are co-related with developing of composition techniques and application of theory in live music performance. In education of improvisatory skills big focus is dedicated to developing knowledge of music style, structure, intervals, harmony, melody, rhythm. In education of piano performance, educators are using improvisation as convenient tool to develop style perception, self-education, memory training, content generativity skills, fast reaction in performing contexts, humor and paradox understanding, original interpretation acquisition and, of course, to save the music paper. The goal is reached by applying methods of music transposition, recomposition, stylistic variation, performing original, technique developing etudes and other means of composition, known from treatises written by instrumentalists of 18th and 19th century.