| dc.description.abstract | Magistro baigiamasis darbas yra orientuotas į atsinaujinančių energijos išteklių daromą poveikį energetiniam saugumui Lietuvoje ir Čekijoje, 2004-2014m. Iki 20-ojo amžiaus pabaigos energetinio saugumo sąvoka buvo siejama su energijos šaltinių saugiu tiekimu (ypatingai dėmesys buvo skiriamas iškastiniam kurui), tačiau situacija pasikeitė, kuomet klimato kaita tapo vis spartesnė ir reikalavo veiksmingų problemos spendimo būdų. Atsinaujinančių energijos šaltinių (AEI) plėtojimas buvo suvokiama kaip viena iš alternatyvų, todėl sulaukė vis didesnio dėmesio iš politinių lyderių bei tarptautinių institucijų. To pasekoje, valstybės stengiasi intensyviai plėtoti AEI savo šalyse, o tai daro įtaką energetiniam saugumui. Šios temos aktualumas yra siejamas su keletu aspektų. Pirmiausiai, Europos Sąjunga pradėjo skirti dėmesį klimato kaitos problemai ir ieškoti visų įmanomų būdų kaip šį fenomeną sustabdyti. Dėl šios priežasties, AEI plėtojimas padeda užtikrinti mažesnes anglies dioksido emisijas. Europos Sąjungos (ES) institucijos skatina šalis plėtoti AEI savo energijos mikse, tai yra įtvirtinta direktyvoje - dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją. Taip pat kitas svarbus aspektas yra tas, jog intensyvus AEI plėtojimas šalyje daro įtaką energetiniam saugumui, tačiau nėra iki galo ištirta ar šis poveikis yra pozityvus ar negatyvus. Daromas poveikis gali būti skirtingas šalyse, kurios orientuojasi į skirtingus atsinaujinančius energijos išteklius. Atsižvelgiant į šiuos aspektus, buvo nuspręsta orientuotis į dvi ES valstybes, kurių analizė leistų ištirti skirtingo energetinio profilio valstybių pastangas plėtojant AEI. Prieš pradedant tyrimą buvo pasirinkta orientuotis į dvi naujas nares ES, kurios būtų skirtingo energetinio profilio: skirtingas energetinių šaltinių naudojimas (Lietuvoje dominuoja gamtinių dujų naudojimas, Čekijoje – anglis), skirtingas vaidmuo dėl elektros energijos (Lietuva didelę dalį elektros importuoja, Čekija yra viena iš didžiausių elektros eksportuotojų pasaulyje), dėmesys koncentruojamas skirtingiems AEI (Lietuvoje dominuoja vėjo energija, Čekijoje dominuoja saulės energija). Atsižvelgiant į šiuos kriterijus, buvo nuspręsta analizuoti Lietuvos ir Čekijos atvejus. Kadangi šios valstybės tapo ES narėmis 2004, todėl tyrimo laikotarpis buvo apibrėžtas vienam dešimtmečiui (2004-2014), siekiant nustatyti tendencijas ir besikeičiančią situaciją. Tyrimo metu buvo nuspręsta, jog pagrindinis darbo objektas bus apibrėžiamas kaip: Lietuvos ir Čekijos valstybių pažanga vystant atsinaujinančius energijos šaltinius. Siekiant atskleisti šį darbo objektą, pagrindinis tikslas yra ištirti atsinaujinančios energijos poveikį energetiniam saugumui Lietuvoje ir Čekijos valstybėse. Atitinkamai, buvo suformuluotas pagrindinis darbo klausimas, kuris įgalintų ištirti: Kaip atsinaujinančios energijos šaltiniai paveikia energetinį saugumą Lietuvos ir Čekijos valstybėse? Kadangi visi aspektai yra orientuoti į atsinaujinančią energiją bei energetinį saugumą, buvo nustatyti šeši uždaviniai, leidžiantys pasiekti užsibrėžto tikslo bei atsakyti į iškeltą pagrindinį klausimą. Pirmasis uždavinys yra siejamas su tiriamų reiškinių pristatymu – ištirti energetinio saugumo ir atsinaujinančių energijos išteklių pagrindines tendencijas. Antrasis uždavinys yra orientuotas į teorijos plėtojimą – nustatyti pagrindinius energetinio saugumo indikatorius. Trečiasis uždavinys papildo antrąjį, nes šiuo uždaviniu siekiama išanalizuoti atsinaujinančios energijos išteklių poveikį energetiniam saugumui. Ketvirtasis uždavinys skirtas tyrimo atlikimui, kuriuo siekiama išanalizuoti atsinaujinančios energijos išteklių plėtojimą Lietuvoje ir Čekijoje. Penktasis uždavinys skirtas rezultatų pristatymui: palyginti Lietuvos ir Čekijos pažangą, plėtojant atsinaujinančius energijos išteklius. Paskutinis, šeštasis uždavinys įvertins atsinaujinančios energijos šaltinių poveikį energetiniam saugumui Lietuvoje ir Čekijoje. Literatūros pasirinkimas taip pat buvo labai svarbus faktorius atliekant analizę. Teorinėje dalyje dėmesys buvo skirtas K. Sovacool monografijoms ir moksliniams straipsniams apie energetinio saugumo elementus. Taip pat monografija (Černoch F., Osička J., Hurbner R.A, Dančak B. (2015) Energiewende: Current state, future development and the consequences for the Czech Republic) padėjo suvokti AEI naudojimo privalumus ir trūkumus. Žinios apie energetinį saugumą ir AEI plėtojimą buvo pagilintos paskaitų metu, kurios vyko Masaryk Universitete (Energijos aplinkosaugos aspektas – dėstė F.Černoch; Energetinio saugumo tyrinėjimas – dėstytojai H. Kodouskova, J. Osička). Tyrimo dalyje daugiausiai dėmesio buvo skirta statistikos analizei, todėl svarbiausi duomenys buvo naudojami iš Eurostat, Eurobarometer RES Legal, Energeticky Regulačni urad ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos šaltinių. Siekiant kuo geriau atskleisti minėtus uždavinius, darbo metu buvo naudojami skirtingi metodai. Pats tyrimas susideda iš keturių pagrindinių dalių. Pirmoji dalis buvo nustatyti pagrindinius bruožus apie energetinį saugumą ir AEI. Dėl šios priežasties, teorinei daliai buvo naudojama literatūros analizė. Analizuojant literatūrą (monografijas, mokslinius šaltinius, kitus šaltinius moksliniuose leidiniuose) ir šaltinius (ataskaitas, teisės aktus, kitus šaltinius) buvo nustatomos bendros tendencijos apie energetinį saugumą ir atsinaujinančius energijos išteklius. Antroji metodo dalis buvo nustatyti energetinio saugumo matavimo metodologiją bei AEI ryšį su energetiniu saugumu. Naudojantis įgytomis žiniomis iš literatūros analizės, buvo pasirinkti pagrindiniai energetinio saugumo komponentai. Jie buvo apibrėžti naudojantis Azijos ir Ramiojo Vandenyno energijos tymo centro atlikta atvejo analize, dar kitaip žinoma kaip 4-ių A schema (ang.4A’s framework). Jo pagrindinės dalys susideda iš 4 indikatorių: prieinamumas (ang. Availability), gaunamumas (ang. Accesibility), įperkamumas (ang. Affordability), priimamumas (ang. Acceptability). Remiantis šiais komponentais bei žiniomis apie AEI, buvo sudarytos dvi sąlygos kiekvienam indikatoriui, kurios apibrėžė kokiu atveju energetinis saugumas didėja ir mažėja dėl AEI daromo poveikio. Buvo daromos prielaidos, jog energetinis saugumas didėja, kuomet: AEI yra naudojami energijos balanse, patikimų AEI infrastruktūra dominuoja valstybėje, AEI naudojimas nedidina elektros kainos; visuomenė palankiai vertina AEI plėtojimą. Kita vertus, energetinis saugumas mažėja, kuomet: AEI nėra naudojami energijos balaste; nepatikimų AEI infrastruktūra dominuoja valstybėje; AEI naudojimas didina elektros kainą; visuomenė neigiamai vertina AEI plėtojimą. Trečioji, svarbiausia tyrimo dalis buvo skirta atvejo analizėms. Lietuvos ir Čekijos atvejai buvo pristatyti atskirai, siekiant kuo labiau įsigilinti į valstybių ypatumus. Siekiant atlikti kuo tikslesnes atvejo analizes ir pateikti objektyvią informaciją, statistikos analizė buvo labai svarbi. Statistika buvo naudojama pristatyti 4A schemos indikatorius (prieinamumas, gaunamumas, įperkamumas, priimamumas). Siekiant šiuos indikatorius tiksliau apibrėžti, buvo nustatyti konkretūs rodikliai (diversifikacija, valstybės energetikos infrastruktūra, elektros kaina, visuomenės nuomonė). Rodikliai buvo taip pat atspindėti konkrečiais matavimo indeksais: 1) diversifikacija – bendras vidaus energijos suvartojimas, AEI dalis galutiniame energijos sunaudojime 2) valstybės energetikos infrastruktūra – naujai įrengta energetikos infrastruktūra, kuri skirstoma į patikimą (ang. dispatchable) ir nepatikimą (ang. non-dispatchanble) 3) elektros kaina – vidutinės metinės išlaidos elektros energijos suvartojimui; mažmeniniai ir didmeniniai elektros įkainiai; mažmeninės elektros kainos išskaidymas; paramos schemos 4) visuomenės nuomonė – visuomenės nuomonės apklausos. Duomenys apie matavimo indeksus buvo pateikti lentelių ir grafikų pavidalu. Ketvirtoji tyrimo dalis – lyginamasis metodas, kuris buvo naudojamas pristatyti atvejo analizių rezultatus. Rezultatų pristatymas taip pat išskaidytas į dvi dalis. Pirmiausiai siekiama atspindėti kuri valstybė sugebėjo plėtoti AEI geriau per 20014-2014 laikotarpį. Pristatant rezultatus, buvo sudarytos lentelės, kuriose būtų matomi pokyčiai tiriamų matavimo indeksų per nurodytą laikotarpį. Antroje dalyje, dėmesys koncentruojamas rezultatų pritaikymui sudarytoms sąlygomis apie AEI poveikį energetiniam saugumui. Ši rezultatų dalis pristatys Lietuvos ir Čekijos AEI plėtojimo trūkumus ir stiprumus, kurie tiesiogiai daro įtaką energetiniam saugumui. Pristatant rezultatus, buvo teigiama, kad prieinamumo indikatorius yra įvertintas Lietuvos valstybėje, nes ši šalis sugebėjo sėkmingiau diversifikuoti energijos šaltinius, naudojant AEI savo energijos mikse (10-13% AEI daugiau nei Čekijos valstybės energijos mikse). Tai gali būti siejama ir su valstybės dydžiu, nes Lietuva yra mažesnė (dydžiu, populiacija) valstybė, todėl yra lengviau padidinti energijos indeksus. Kita vertus, abi valstybės parodė puikius rezultatus siekiant Europos 2020 tikslų, nes abi valstybės sugebėjo užtikrinti galutinio energijos suvartojimą iš AEI (Lietuvoje pasiektas 23% rodiklis, o Čekijoje 13% rodiklis). Gaunamumo indikatoriaus analizė pateikė rezultatus, jog Čekijos valstybė padarė didesnį progresą per tiriamą dešimtmetį. Tai yra siejamas su naujos AEI infrastruktūros įdiegimu. Tiek patikimų ir nepatikimų šaltinių infrastruktūra buvo intensyviau plėtojama Čekijoje nei Lietuvoje. Galutiniame rezultate, Čekijos valstybėje per 2004-2014 buvo įdiegta 30% daugiau AEI infrastruktūros (labiausiai dominuojantys buvo saulės kolektoriai). Taip pat buvo pastebėta, kad nepatikimų šaltinių infrastruktūra (saulės kolektoriai, vėjo malūnai) dominavo abejose valstybėse, o patikimi šaltiniai buvo plėtojami mažiau (hidroelektrinės, biomasės katilinės). Elektros įperkamumo indikatorius buvo geriau įvertintas Lietuvoje. Šiam indikatoriui buvo taikoma daug rodiklių, tačiau visi jie buvo palankesni Lietuvos atvejui. Atitinkamai, žmogus, gaunantis vidutinį atlyginimą Lietuvoje turėjo skirti mažiau pajamų elektros sąskaitoms apmokėti (0,3% per metus mažiau negu Čekijoje). Taip pat, vidutinė mažmeninės elektros kaina buvo žemesnė Lietuvoje 3 euro centais (duomenys buvo pateikti Kronomis Čekijoje ir Litais Lietuvoje iki 2014, tačiau tyrimo metu buvo paversta pagal tuometinį kursą į eurus). Žvelgiant į AEI mokestį (Lietuvoje žinomas kaip VIAP, Čekijoje AEI mokestis), Lietuvoje šis mokestis buvo stabilesnis, nes svyravo nuo 10-20% elektros kainos, o Čekijoje, nors ir duomenys buvo pateikti tik keturiems metams, šis mokestis svyravo nuo 2-23%. Paskutinis rodiklis nurodė, jog Lietuvoje AEI buvo finansiškai remiama mažiau nei Čekijoje, o tai teigiamai veikia elektros įperkamumą (Čekijoje daugiausiai remiama buvo saulės energija, už kurią mokėjo 3 kartus daugiau subsidijų nei Lietuvoje už labiausiai remiamą vėjo energiją) Paskutinis – priimamumo rodiklis buvo geresnis Čekijos valstybėje. Tai yra susiję su visuomenės pasiryžimu daugiau mokėti už elektrą, kuri būtų pagaminta iš AEI (15% daugiau teigiamų atsakymų negu Lietuvoje). Taip pat Čekai palankiau vertino AEI plėtojimą šalyje (Lietuvoje 10% mažiau). Vienintelis klausimas, kuris buvo palankiau vertinamas Lietuvoje yra siejamas su visuomenės nuomone apie Europos Sąjungos iniciatyva skatinti AEI. Šiame klausime didesnis palaikymas buvo Lietuvoje (15% daugiau negu Čekijoje). Antra dalis rezultatų, kuri siejama su AEI įtaka energetiniam saugumui parodė, kad nors ir abiejose šalyse indikatoriai šiek tiek skiriasi, tačiau AEI poveikis energetiniam saugumui yra toks pats. Buvo ištirta, kas AEI naudojimas Čekijoje ir Lietuvoje teigiamai paveikia energetinį saugumą tik keliuose indikatoriuose (prieinamumo ir priimamumo). Tai yra siejama su tuo, kad AEI buvo sėkmingai plėtojami energijos miksuose abiejuose valstybėse, o visuomenės palaikymas šiems ištekliams viršijo 50%. Kita vertus, AEI naudojimas neigiamai veikia energetinį saugumą kituose indikatoriuose (gaunamumo, įperkamumo). Nors gaunamumo indikatorius visumoje didėja, tačiau abi valstybės daugiausiai dėmesio skiria nepatikimų šaltinių infrastruktūrų plėtrai (saulės energija, vėjo energija), o tai daro neigiamą įtaką. Infrastruktūra (saulės kolektoriai, vėjo malūnai) gali būti veiksnus gaminti elektrą, tačiau dėl oro sąlygų gali nebūti “kuro” (vėjo, saulės spindulių). Įperkamumas taip pat neigiamai yra paveikiamas dėl AEI, nes dauguma išteklių yra remiami subsidijomis, o tai neigiamai veikia mažmeninę kainą, kurią moka elektros naudotojai (turi mokėti VIAP Lietuvos atveju arba AEI mokestį Čekijos atveju). Darbo išvadose buvo pateikti glausti argumentai kuo šis tyrimas buvo įdomus kaip pavyko atskleisti skirtumus/panašumus tarp Čekijos ir Lietuvos pastangų plėtoti AEI energijos mikse. Iš viso buvo suformuluotos aštuonios išvados, kurios atspindėtų darbe pasiektus rezultatus. Pagrindinis dėmesys buvo teikiamas pabrėžti, jog Lietuvai geriau sekėsi plėtoti prieinamumo ir įperkamumo indikatorius, o Čekija geriau pasirodė plėtodama gaunamumo ir priimamumo indikatorius. Kitas svarbus aspektas aptartas išvadose yra siejamas su AEI poveikiu energetiniam saugumui, kuris gali būti neigiamas. Naudojant nepatikimus AEI šaltinius (saulės energiją, vėjo energiją) ar per daug juos finansiškai remiant (stengiantis, kad šie energijos ištekliai taptų konkurencingi neigiamai paveikia mažmeninę elektros kainą) energetinis saugumas mažėja, nes naudojant kitus energijos šaltinius gali būti pasiekti geresni rezultatai. Paskutinis aspektas yra tas, kad šis tyrimas parodė, kad yra daugybė galimybių tirti AEI poveikį energetiniam saugumui iš skirtingų perspektyvų. Ateities tyrimai galėtų daugiau orientuotis į įperkamumo indikatorių, siekiant atlikti detalesnę analizę apie AEI poveikį elektros kainai. Taip pat, naujos visuomenės apklausos būtų labai naudingos sužinoti piliečių nuomonę apie skirtingus AEI nuo 2010-2014 metų. | lt |
