| Abstract: | This master thesis analyses the economic perspective of EU’s Association, namely the AA/DCFTA perspective of the SC countries. It should be noted that AA and DCFTA have been projected to integrate the SC countries much more to the EU and its norms in both political and economic dimensions through the fulfilment of its vital provisions based on the principles stated in the ENP and EaP. Through the implementation of economic provisions of AA, the South Caucasus countries could modernize their economy and approximate the legislation with the international standards, which would secure the internal economic environment and thus, would play a guarantee role for the local and foreign investors. The problem is that although Georgia has proofed itself as a reliable partner country by implementing the prerequisites and provisions constructively and duly, it is not the case for the other two South Caucasus countries, namely Armenia and Azerbaijan since they are far from the current AA/DCFTA perspective because of security and military concerns. In this respect, another complexity arises when it comes to the economic preparedness of those countries and compliance level with the EU’s economic demands, which it takes stock of the trade policy arrangements. Thus the object of research is the economic association perspective of Armenia, Azerbaijan and Georgia with the EU. The main purpose of this paper is to analyse the performance of SC countries in terms of EU economic association perspective, primarily based on the AA and DCFTA. The following tasks are raised in order to achieve this purpose: to introduce the theoretical background of complex interdependence theory in international relations and the role of cooperation; to analyse the ENP, EaP, Action Plans and accordingly, policy developments in Armenia, Azerbaijan and Georgia; to examine the content and key characteristics of AA/ DCFTA and its implications in the context of deeper economic integration perspective of the EU and the SC region countries; to assess the current situation on the Georgian AA/DCFTA in the light of Georgian further membership perspective; to analyse the legal framework of EU-Armenia economic relationship as a ground of economic association with the EU; to investigate the legal framework of EU-Azerbaijan economic relationship as a ground of economic association with the EU. The analysis of scientific literature reveals that the EU-SC region relationship has been marked as a significant partnership, although the region countries have different level of policy developments and different level of engagement with the Union. Nevertheless, the context is changing and region countries tend to engage more with the Union in order to benefit especially from the economic aspect of relationship, despite that EU-Georgia AA seem more pragmatic to be resulted with the positive outcomes sooner than Armenia and Azerbaijan.
Šiame magistriniame darbe yra analizuojama ES asociacijos su trečiomis šalimis partnerėmis ekonominė perspektyva, analizuojant Asociacijos ir DCFTA susitarimus Pietų Kaukazo regiono šalių kontekste. Reikėtų pažymėti, kad buvo prognozuojama, kad Pietų Kaukazo šalys daug daugiau integruotosis į ES laikantis normų per politines ir ekonomines dimensijas bei, remiantis nurodytų Europos kaimynystės politikos ir Rytų partnerystės principų įgyvendinimu. Įgyvendinus Asociacijos sutarčių ekonomines nuostatas Pietų Kaukazo šalys galėtų modernizuoti savo ekonomiką ir užimti svarbų vaidmenį pritraukiant vietos ir užsienio investuotojus. Problema yra ta, kad nors Gruzija pateikia save kaip patikimą šalį partnerę konstruktyviai ir tinkamai įgyvendinant tam tikras nuostatas, tačiau kitos dvi Pietų Kaukazo šalys, t.y Armėnija ir Azerbaidžanas patiria sunkumus, nes neužtikrina susitarimų saugumo ir karinių problemų klausimais. Šiuo atžvilgiu, kitas sudėtingumo aspektas atsiranda dėl šių šalių ekonominio pasirengimo ir atitikimo ES keliamiems ekonominiams reikalavimams. Taigi tyrimo objektas yra Armėnijos, Azebaidžiano bei Gruzijos politiniai- ekonominiai santykiai su ES analizuojant įvairias šios Sąjungos iniciatyvas Pietų Kaukazo regiono atžvilgiu. Pagrindinis šio tyrimo tikslas yra išanalizuoti Pietų Kaukazo šalių ekonominius pasiekimus remiantis ES ekonomikos asociacijos reglamentais, didžiausią dėmesį skiriant AS ir DCFTA. Darbe yra keliami šie uždaviniai: pristatyti teorinę tarpusavio priklausomybės tarptautiniuose santykiuose ir bendradarbiavimoperspektyvą; analizuoti Europos kaimynystės politikos veiksmų planus bei politinius pokyčius Armėnijoje, Azerbaidžane ir Gruzijoje; išnagrinėti AA / DCFTA turinį ir gilesnės ekonominės integracijos perspektyvą ES ir regiono šalių kontekste; įvertinti esamą padėtį Gruzijos AA / IVLPE žvelgiant per galimos narystės aspektą; analizuoti ES ir Armėnijos ekonominių santykį su ES ekonominės asociacijos reglamentavimą bei nuostatas; ištirti ES ir Azebaidžano santykį ekonominiu, normatyviniu aspektais, nagrinėjant ES ekonominės asociacijos reglamentavimą ir nuostatas. Mokslinės literatūros analizė rodo, kad ES-Pietų Kaukazo regionas buvo įvertintas kaip turintis reikšmingą partnerystės perspektyvą. Vis tik regiono šalys turi skirtingo lygio politinius įsipareigojimus ir skirtinguose lygmenyse vyksta bendradarbiavimas su Sąjunga. Nepaisant to, aplinkybės keičiasi ir regiono šalys yra linkusios aktyviau bendradarbiauti su Sąjunga, siekiant plačiau pasinaudoti ekonominio pažangumo perspektyva plėtojant tarpusavio santykius. ES ir Gruzijos Asociacijos sutartis atrodo labiau pragmatiška, kas ir nulėmė teigiamų rezultatų pasiekimą anksčiau nei Armėnijos ir Azerbaidžano atvejais. |
