Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/121284
Type of publication: master thesis
Field of Science: Sociologija / Sociology (S005)
Author(s): Kalkan, Melike
Title: Afro-Braziliško identiteto įkūnijimas praktikuojant Capoeirą Lisabonoje (Portugalijoje)
Other Title: The Embodiment of an Afro-Brazilian identity through the practice of Capoeira in Lisbon (Portugal)
Extent: 62 p.
Date: 29-May-2015
Keywords: Įkūnijimas;praktika;kalba;afro-braziliškumas;skirtumų atpažinimas;Embodiment;performance;language;Afro-Brazilianness;recognition of difference
Abstract: Pagrindinis tiriamasis klausimas: Kaip kūniškoji ir kalbinė capoeira dimensijos prisideda prie afro-braziliškos tapatybės įkūnijimo per capoeiristas ir brazilus mestres/instruktorius Lisabonoje? Tyrimo objektas: Atradimas lauke, kuris buvo šio tyrimo pagrindas, vedė į pagrindinį tyrimo objektą – išskirti brazilus, kurie daugiausiai mokė capoeira ir jų mokinius, capoeiristas iš kitų šalių, kurie capoeira’os mokėsi Portugalijoje. Taigi šio tyrimo objektas yra capoeira grupės Lisabonoje, kurios yra dalis įkūnijimo orientuoto į afro-braziliškos tapatybės suformavimą per skirtingus aspektus mieste. Tikslas: Pagrindinis šio tyrimo tikslas yra suprasti afro-braziliškos tapatybės įkūnijimo dimensijas per žmogaus kūną, praktiką, kalbą ir reprezentacijas susijusias su capoeira praktikomis. Be to, darbe bandomas pagrįsti šio įkūnijimo indėlis į geresnio saves ir kitų supratimo sukūrimą. Tam kad šis tikslas būtų pasiektas, pagrindiniai argumentai darbe struktūruojami apie kūniškąją ir kalbinę dimensijas. Uždaviniai: Tam kad pagrindinis tyrimo tikslas būtų pasiektas išsikėliau šiuos uždavinius: •Suprasti kaip capoeira tampa kūno dalimi ir individualiai, ir kolektyviai tam kad afrobraziliška tapatybė būtų įkūnyta per kūno atmintį. •Ištirti būdus kuriais Brazilijos portugalų kalba prisideda prie capoeirista’ų tapatybės konstravimo Lisabonoje. •Analizuoti afro-braziliškumo reprezentacijas per bendras capoeira patirtis Lisabonoje (Portugalijoje) ir iš dalies Belo Horizonte (Brazilijoje), taip pat tai kaip jos prisideda prie grupinio tapatumo konstravimo. •Suprasti “mes”/”kiti” dichotomiją per skirtumų atpažinimą, kuris prisideda prie geresnio afro-brazilišumo įkūnijimo capoeira’oje supratimo. Metodai: Pagrindinė lauko tyrimo dalis atlikta vykdant du mėnesius trukusį dalyvaujantį stebėjimą Lisabonoje, Portugalijoje, prieš tai atlikus pilotinius lauko tyrimo Belo Horizonte, Brazilijoje. Empiriniai duomenys buvo surinkti dalyvaujančių stebėjimų metu capoeira'os mokymuose ir roda'ose, kurie buvo alikti abiejose šalyse. Taip pat atlikus pusiau-struktūruotus interviu su daugiausiai Brazilų capoeristais. Kasdieniai spontaniški pokalbiai ir lauko užrašai yra etnografinės informacijos dalis. Taip pat buvo atliktas vizitas į dvi civilines bendruomenes ir penkias capoeira'os organizacijas, sudalyvauta dviejuose seminaruose ir konferencijoje Lisabonoje apie Brazilus ir diskriminaciją prieš imigrantus. Visa tai buvo naudinga mano empirinei prieigai. Išvados: Analizuojant kūno ir lingvistikos aspektus capoeira'oje per įkūnijimo konseptą (Csordas 1994), kalbą (Bakhtin 1986) (Hymes 2003) ir kitoniškumo atpažinimą (Meijl 2008) leido man sudaryti mano teorinę prieigą. Kūno atmintis palaiko įkūnijimą į Afro-Brazilišką tapatybę, kuomet capoeristas prisimena, įsivaizduoja ar dalyvauja praktikoje, kaip vientisas kūnas; individualiai ir kolektyviai su grupe. Iš vienos perspektyvos brazilų-portugalų kalba, kuri yra giliai įsišaknyjusi į capoeira prisideda prie įkūnijimo, motyvuodama jos praktikuotojus ją išmokti, adaptuoti ir identifikuotis su ja. Priklausymo grupei koncepto suformuota \"Mes\"/\"jie\" dichotomija užbaigia mano teorinę prieigą, nes skirtumų supratimas, kaip mėginsiu pagrįsti, kuria stiprų geresnio kito, o šiuo atveju, afro-braziliškumo, supratimo pagrindą, kas kuria tolesnių tyrimų galimybę. Surinkti etnografiniai duomenys pagrindžia šiuos argumentus. Ne tik per problemas su kuriomis susiduria Brazilai ar per capoeiristų dialektą interakcijų metu bet ir per Afro-Braziliškos tapatybės reprezentaciją per praktikuočius brazilų mestres/instruktorius Lisabonoje.
Main Research Question: How do the bodily and linguistic practices of capoeira contribute to the embodiment of an Afro-Brazilian identity among capoeiristas and Brazilian mestres/instructors in Lisbon, Portugal? Object: A finding during the fieldwork, which was a cornerstone for this research, lead the main object, to distinguish the Brazilians who were mainly teaching capoeira, and their students, capoeiristas from different countries, who were learning it in Portugal. Therefore, the object of this research is the capoeira groups in Lisbon who are part of the embodiment of an Afro-Brazilian identity in the city through different aspects Aim: The main aim of this research is understanding the dimensions of the embodiment of an Afro-Brazilian identity through the body, performance, language and representations with a connection to the practice of capoeira. In addition to that, the contribution of this embodiment for a better understanding of the self and other has been argued. In order to reach to this general aim, main arguments are structured around the bodily and linguistic dimensions. Objectives: In order to reach the general aim of this research, I set my objectives as; Understanding how capoeira becomes part of a body both individually and collectively to embody an Afro-Brazilian identity through the practice of this dance/martial art. Exploring the ways capoeristas and Mestres index \"Afro-Brazilianness\" through their use of Brazilian Portuguese in Lisbon. Analysing the representation of Afro-Brazilianness through the shared experience of capoeira in Lisbon (Portugal) and partly in Belo Horizonte (Brazil), as well as its contribution to the group identity. Understanding the ‘us (self) / them (other)’ dichotomy through recognition of difference which raises awareness and contributes to a better understanding of the Afro-Brazilianness embedded into capoeira. 4 Methodology: The main part of the fieldwork was conducted in Lisbon, Portugal for two months after the four months of a pilot fieldwork in Belo Horizonte, Brazil. Empirical data has been collected through participation to capoeira trainings and rodas in both countries as well as ten semistructured interviews which were conducted with mainly Brazilian capoeiristas. Daily spontaneous conversations and the field notes were part of the ethnographic data collected in the field. In addition to the visits to two civil society and five Capoeira organisations, participation in two seminars and a conference in Lisbon about Brazilians and discrimination against migrants are part of the empirical approach I reflected. Conclusion: Analysis on the contribution of bodily and linguistic aspects of capoeira, through the concept of embodiment (Csordas 1994), language (Bakhtin 1986) (Hymes 2003) and the recognition of difference (Meijl 2008) allowed me to structure my arguments theoretically. Briefly, the body memory supports the embodiment of an Afro-Brazilian identity as the capoeirista remembers, imagines and participates in the practice as a whole body; both individually and collectively with the group. On the other hand, the language, Brazilian Portuguese, which is deeply anchored into capoeira contributes to this embodiment by the motivation of its practitioners to learn, adapt or even identify themselves with it. The us/them dichotomy formed by the concept of belonging to a group finalizes the theoretical approach as the recognition of difference I argue, creates a strong background for a better understanding of the other, in this case Afro-Brazilianness, which also allows a possibility on a future research. The ethnographic data collected, supports these arguments not only by the problems Brazilians encounter or the dialect capoeiristas interact with, but also through the representation of the Afro-Brazilian identity through the practitioners and Brazilian mestres/instructors in Lisbon.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/121284
Affiliation(s): Sociologijos katedra
Socialinių mokslų fakultetas
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

3
checked on Mar 30, 2021

Download(s)

10
checked on Mar 31, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.