Women in Spanish Politics of Change: Study of Roles and Representations

Times after economic crisis which started in 2008 were tough for Spain. People started to face negative effects of crisis in their new everyday life marked by high rates of unemployment, decreasing economy and increasing taxes, cuts on education and health care, corruption in business and politics. Massive protests occupied streets of Spain because citizens were unsatisfied with current situation. Back then 15-M Movement seemed as one of thousands other demonstrations around Spain but it actually was so significant that today scientists call it a part of country’s revolution. On 15th of May, 2011, around 8 million Spaniards went to the streets to show their rejection of politics and politicians that doesn’t represent them anymore. Not only 15-M Movement made politicians from traditional parties to rethink their decisions but also it gave a possibility for new political parties to arise. In general, a new phase of Spanish socio-political life has started that in this work is discussed as politics of change. This thesis offers to look into these recent political changes in Spain through women’s experiences and participations. Even though the idea of politics feminization in Spain came together with new leaders and the symbols of political changes – Ada Colau and Manuela Carmena – it was noticed that women in politics of change are less seen in the public and less represented in the media on daily bases. Their input into the politics of change stays unknown. Media occupies an important role here because it is main source to voice women participation in the political changes in Spain. Therefore, this study aims to disclose women representations and their roles in contemporary politics in Spain. In order to achieve the aim, these questions will be answered: what are the main features of politics of change? What relation do women have with politics of change in Spain? How media creates representations of women who brought ideas of political change? What women themselves see as their roles in political changes? After analysing the theoretical approaches about politics of change, feminization of politics and media representations, two qualitative methods (semi-structured interviews and discourse analysis) were chosen in order to understand women representations and their roles in Spanish politics of change. The result of the analysis showed that women in politics receive triple critique: for being women and reaching for the highest positions, for not being a part of traditional parties and for changes and doing politics in different way in Spain. However, in politics of change media creates female representations based on their actions and ideologies and factors like their appearances or family life are slightly left for the second plan. Women, activists and politicians, see their role in politics of change as direct and indirect change of the institutions in order to make them more open to people; they want to show that politics can be done in a different and more democratic way.

Laikotarpis po 2008 metų ekonominės krizės pradžios Ispanijai buvo nelengvas. Žmonės pradėjo jausti negatyvius krizės padarinius, kurie pasižymėjo aukštu nedarbo lygiu, prastėjančia ekonomika ir augančiais mokesčiais, biudžeto apkarpymu sveikatos priežiūrai ir švietimui, verslo ir politikos atstovų korupcija. Kuomet ispanai nebegalėjo susitaikyti su esama sudėtinga situacija, visoje šalyje prasidėjo masiniai streikai. Tuomet judėjimas „15-M“ atrodė kaip vienas iš daugelio protestų Ispanijoje, tačiau iš tiesų jis bus toks svarbus ir reikšmingas, kad šiandien mokslininkai jį vadina šalies revoliucijos dalimi. 2011 metų gegužės 15 dieną beveik 8 milijonai žmonių užpildė Ispanijos gatves ir aikštes, kuriose bandė parodyti savo pasipriešinimą prieš tradicinę politiką ir politikus, kurie nebereprezentuoja paprastų žmonių, kenčiančių nuo krizės. „15-M“ judėjimas ne tik privertė politikus permąstyti jų sprendimus, bet ir paskatino naujų politinių judėjimų ir partijų atsiradimą. Apibendrinant, naujas Ispanijos socio-politinis etapas, kuris šiame darbe aptariamas kaip permainų politika, buvo pradėtas. Šis magistro darbas siūlo pažvelgti į naujausius politinius pokyčius Ispanijoje per moterų prizmę – jų patirtis ir dalyvavimą. Nors politikos feminizacijos idėja iškilo į paviršių kartu su naujosiomis lyderėmis ir permainų politikos simboliais – Ada Colau ir Manuela Carmena – pastebėta, kad vis tiek, net ir permainų politikoje moterys yra mažiau matomos ir jų reprezentacija medijose taip yra mažesnė palyginus su vyrų. Jų indėlis į permainų politiką lieka nežinomas. Šiuo atveju, medijos užima labai svarbų vaidmenį kaip esminis kanalas moterų dalyvavimui politiniuose pokyčiuose parodyti. Dėl to, ši studija siekia atskleisti moterų įvaizdžius ir jų vaidmenis šiuolaikinėje Ispanijos permainų politikoje. Siekiant pastarojo tikslo darbe mėgina atsakyti į šiuos klausimus: kokie yra pagrindiniai permainų politikos bruožai? Koks ryšys sieja moteris ir permainų politiką? Kaip medijos kuria moterų, dalyvaujančių politiniuose pokyčiuose, įvaizdžius? Kaip moterys pačios mato savo vaidmenis permainų politikoje? Išanalizavus teorines permainų politikos, politikos feminizacijos ir medijų reprezentacijos prieigas, buvo pasirinkti du kokybiniai socialinių mokslų metodai (pusiau struktūruoti interviu ir diskurso analizė), norint išsamiai ir plačiai apžvelgti moterų įvaizdžius ir vaidmenis Ispanijos permainų politikoje. Studijos rezultatai parodė, kad naujosios lyderės Ispanijos permainų politikoje sulaukia trigubos kritikos: dėl to, kad būdamos moterys nusitaikė į itin aukštus šalies postus, taip pat nepriklausė nei vienai iš tradicinių šalies partijų ir pasisakė už permainas bei kitokią politiką Ispanijoje. Vis dėlto, medijose reprezentuojami permainų politikos atstovių įvaizdžiai yra konstruojami remiantis jų veiksmais ir ideologijomis, o tokie faktoriai kaip jų išvaizda ar šeimyninis gyvenimas lieka antrame plane. Moterys, aktyvistės ir politikės, savo vaidmenį permainų politikoje mato kaip galimybę tiesiogiai ar netiesiogiai keisti institucijų veikimo principus, padarant jas atviresnes žmonėms. Taip pat moterys nori parodyti, kad politika gali būti vykdoma ir kitaip, demokratiškiau.