Ar baudžiamosios bylos atnaujinimas gali būti pripažįstamas principo non bis in idem pažeidimu?

Šio darbo pagrindinis tikslas buvo išsiaiškinti, ar gali atsirasti toks atvejis, kada baudžiamosios bylos atnaujinimas pažeidžia non bis in idem principą. Atlikus analizę, buvo nustatyta, kad baudžiamosios bylos atnaujinimas nepažeidžia non bis in idem principo. Pirmiausia, darbe buvo išsiaiškintas baudžiamosios bylos atnaujinimo apibrėžimas. Šis institutas yra išimtinė procesinė priemonė, padedanti užtikrinti žmogaus teisę į teismą. Jo tikslas yra pašalinti neteisėtą teismo nuosprendį, taip įvykdant teisingumą. Toliau darbe buvo nagrinėjama principo non bis in idem sampratos teoriniai ir praktiniai aspektai. Šio principo analizė parodė, kad non bis in idem principas, kuris draudžia persekioti ir bausti du kartus už tą pačią veiką, yra sudėtinis ir įgyvendina daug teisinės valstybės tikslų. Šie du teisės sistemos saugikliai yra susiję tarpusavyje, tačiau atnaujinat bylą gali kilti priešprieša tarp non bis in idem principo ir bylos atnaujinimo. Atnaujinant bylą asmuo gali būti teisiamas dar kartą ir sunkinama jo teisinė padėtis t. y. iškyla grėsmė, kad bus persekiotas ir nuteisiamas antrą kartą už tą patį nusikaltimą. Be to, bendrosios teisės tradicijoje non bis in idem principas itin griežtas ir bylos negalima atnaujinti paaiškėjus naujoms aplinkybėms, nes tai, anot teisės doktrinos, pažeistų minėtą principą. Toliau darbe analizuojamas Lietuvos atvejis, kai atnaujinama byla pagal įstatyme nustatytus pagrindus. Taip pat darbe siekiama atskleisti santykį tarp baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindų ir non bis in idem principo. Dar darbe atlikta baudžiamosios bylos atnaujinimo ir non bis in idem principo tikslų palyginamoji analizė, kuri parodė, kad abu principai turi bendrų tikslų, kurie vienas kitam neprieštarauja, o tik papildo vienas kitą. Galiausiai atlikta Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos analizė, iš kurios kyla išvada, kad tiek Teismas, tiek nacionalinės teismų sistemos leidžia atnaujinti baudžiamąją bylą nepažeidžiant non bis in idem principo. Be to, Teismas ir teisės doktrina pripažįsta, kad principas non bis in idem nėra absoliutus ir turi išimtis, kuri viena iš jų yra baudžiamosios bylos atnaujinimas. Šio darbo pagrindinis tikslas buvo išsiaiškinti, ar gali atsirasti toks atvejis, kada baudžiamosios bylos atnaujinimas pažeidžia non bis in idem principą. Atlikus analizę, buvo nustatyta, kad baudžiamosios bylos atnaujinimas nepažeidžia non bis in idem principo. Pirmiausia, darbe buvo išsiaiškintas baudžiamosios bylos atnaujinimo apibrėžimas. Šis institutas yra išimtinė procesinė priemonė, padedanti užtikrinti žmogaus teisę į teismą. Jo tikslas yra pašalinti neteisėtą teismo nuosprendį, taip įvykdant teisingumą. Toliau darbe buvo nagrinėjama principo non bis in idem sampratos teoriniai ir praktiniai aspektai. Šio principo analizė parodė, kad non bis in idem principas, kuris draudžia persekioti ir bausti du kartus už tą pačią veiką, yra sudėtinis ir įgyvendina daug teisinės valstybės tikslų. Šie du teisės sistemos saugikliai yra susiję tarpusavyje, tačiau atnaujinat bylą gali kilti priešprieša tarp non bis in idem principo ir bylos atnaujinimo. Atnaujinant bylą asmuo gali būti teisiamas dar kartą ir sunkinama jo teisinė padėtis t. y. iškyla grėsmė, kad bus persekiotas ir nuteisiamas antrą kartą už tą patį nusikaltimą. Be to, bendrosios teisės tradicijoje non bis in idem principas itin griežtas ir bylos negalima atnaujinti paaiškėjus naujoms aplinkybėms, nes tai, anot teisės doktrinos, pažeistų minėtą principą. Toliau darbe analizuojamas Lietuvos atvejis, kai atnaujinama byla pagal įstatyme nustatytus pagrindus. Taip pat darbe siekiama atskleisti santykį tarp baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindų ir non bis in idem principo. Dar darbe atlikta baudžiamosios bylos atnaujinimo ir non bis in idem principo tikslų palyginamoji analizė, kuri parodė, kad abu principai turi bendrų tikslų, kurie vienas kitam neprieštarauja, o tik papildo vienas kitą. Galiausiai atlikta Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos analizė, iš kurios kyla išvada, kad tiek Teismas, tiek nacionalinės teismų sistemos leidžia atnaujinti baudžiamąją bylą nepažeidžiant non bis in idem principo. Be to, Teismas ir teisės doktrina pripažįsta, kad principas non bis in idem nėra absoliutus ir turi išimtis, kuri viena iš jų yra baudžiamosios bylos atnaujinimas. Šio darbo pagrindinis tikslas buvo išsiaiškinti, ar gali atsirasti toks atvejis, kada baudžiamosios bylos atnaujinimas pažeidžia non bis in idem principą. Atlikus analizę, buvo nustatyta, kad baudžiamosios bylos atnaujinimas nepažeidžia non bis in idem principo. Pirmiausia, darbe buvo išsiaiškintas baudžiamosios bylos atnaujinimo apibrėžimas. Šis institutas yra išimtinė procesinė priemonė, padedanti užtikrinti žmogaus teisę į teismą. Jo tikslas yra pašalinti neteisėtą teismo nuosprendį, taip įvykdant teisingumą. Toliau darbe buvo nagrinėjama principo non bis in idem sampratos teoriniai ir praktiniai aspektai. Šio principo analizė parodė, kad non bis in idem principas, kuris draudžia persekioti ir bausti du kartus už tą pačią veiką, yra sudėtinis ir įgyvendina daug teisinės valstybės tikslų. Šie du teisės sistemos saugikliai yra susiję tarpusavyje, tačiau atnaujinat bylą gali kilti priešprieša tarp non bis in idem principo ir bylos atnaujinimo. Atnaujinant bylą asmuo gali būti teisiamas dar kartą ir sunkinama jo teisinė padėtis t. y. iškyla grėsmė, kad bus persekiotas ir nuteisiamas antrą kartą už tą patį nusikaltimą. Be to, bendrosios teisės tradicijoje non bis in idem principas itin griežtas ir bylos negalima atnaujinti paaiškėjus naujoms aplinkybėms, nes tai, anot teisės doktrinos, pažeistų minėtą principą. Toliau darbe analizuojamas Lietuvos atvejis, kai atnaujinama byla pagal įstatyme nustatytus pagrindus. Taip pat darbe siekiama atskleisti santykį tarp baudžiamosios bylos atnaujinimo pagrindų ir non bis in idem principo. Dar darbe atlikta baudžiamosios bylos atnaujinimo ir non bis in idem principo tikslų palyginamoji analizė, kuri parodė, kad abu principai turi bendrų tikslų, kurie vienas kitam neprieštarauja, o tik papildo vienas kitą. Galiausiai atlikta Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos analizė, iš kurios kyla išvada, kad tiek Teismas, tiek nacionalinės teismų sistemos leidžia atnaujinti baudžiamąją bylą nepažeidžiant non bis in idem principo. Be to, Teismas ir teisės doktrina pripažįsta, kad principas non bis in idem nėra absoliutus ir turi išimtis, kuri viena iš jų yra baudžiamosios bylos atnaujinimas.

The main objective of this work was to determine whether the case can occur when reopening a criminal case violates the non bis in idem principle. It was found that the reopening of the criminal case do not violate non bis in idem principle. First of all, the work was begun from the definition of reopening of the criminal case. This institute is an exceptional procedural tool to ensure people's right to justice. Its aim is to remove the illegal judgment, to fulfill justice. Reopening of criminal case corrects mistakes of the judgment. It ensure the efficiency of justice. Moreover, the reopening of the criminal case is not a stage of the criminal procedure. Also reopening of the criminal case is additional but not a second criminal procedure. The following work was examined the principle of non bis in idem concept of theoretical and practical aspects. The principle of the analysis showed that the non bis in idem principle, which prohibits the prosecution and sentenced twice for the same offense, there are many complex and implement the rule of the objectives. Non bis in idem principle consist of these elements: 1) prohibition to be tried twice for the same offence and 2) prohibition to be punished twice for the same offence. Furthermore, non bis in idem principle protects the citizens from the abusing of the government. As well as this principle encourages public authorities, that prosecution should take place in details. Reopening of the criminal case and non bis in idem principle are connected to each other. But the reopening of the case may be opposed to the non bis in idem principle. Reopening of the penal case can violate of individual right not to be tried or punished twice. Also reopening of the penal case can aggravate person’s legal position. It means that there is a danger of prosecution and conviction twice for the same offense. In addition, the common law tradition of non bis in idem principle is very strict and the case can not resume light of new circumstances, because it is, according to the doctrine of the law, would violate that principle. Further it was analysed conditions in Lithuania for reopening the case. It is set in the Article 31 of the Constitution of the Republic of Lithuania that no one may be punished for the same crime a second time. This mentioned article can be applied either to reopening of criminal case either to non bis in idem principle. So it means that reopening of criminal case must be performed through non bis in idem principle. Also it was detected the relationship between the reopening of the criminal case and non bis in idem principle. Reopening of the criminal case can not be carried out on the same facts, which have already been carried out in the previous process and the decision was taken. If it is made mistakes in implementation of reopening of the criminal case, the main discrepancies between these legal categories will appear. The most common conditions for reopening of criminal cases are newly discovered facts. The newly discovered facts are set in Article 444 of the Code of Criminal Procedure. So it means that reopening of the criminal case will be performed only if newly discovered facts appear. Law prohibits to reopen the criminal case on the same facts. Reopening of criminal case according to incorrect application of the criminal law or according to international institutions' decisions can improve only legal status of the person. According to comparative analysis aims of reopening a criminal case and non bis in idem principle are the same. It was also proved that both legal categories have common objectives, which are not contradictory, but complementary. Reopening a criminal case and non bis in idem principle, together protects the rights to a fair and impartial trial, protects the individual against the state violence overrun guarantee legal certainty, the rule of law, respect for res judicata and the effectiveness of the criminal proceedings. Finally, reopening of the criminal case and non bis in idem confrontation problem has been analyzed according to European Court of Human Rights. The Court found that is not allowed to start two processes on the same facts. The Court also found that for one offense may be only one punishment. The reopening of the case is allowed only according to Article 4 of Protocol No. 7 to the Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms. Undertaken by the European Court of Human Rights jurisprudence analysis which made the conclusion that both the Court and the national judicial system allow to reopen the criminal case without violation of the non bis in idem principle. Moreover, the Court and the legal doctrine recognize that the principle of non bis in idem is not absolute. This principle has an exception such as case reopening in important circumstances.