| Abstract: | Lietuvos gyventojų sergamumo ir mirtingumo rodikliai rodo, kad daug gyventojų nesirenka sveiko gyvenimo būdo, nesirūpina savo sveikata. Didžiausia Lietuvos, kaip ir daugelio kitų Europos šalių, gyventojų sveikatos problema yra lėtinės neinfekcinės ligos. Mokslininkai ieško veiksnių, kurie paskatintų praktikuoti sveiką gyvenseną, sumažintų rizikos veiksnių įtaką sveikatai. Randasi duomenų, kurie pagrindžia sveikos gyvensenos bei jos komponentų sąsajas su teigiamomis emocijomis ir religingumu. Tyrimo tikslas: nustatyti suaugusių žmonių sveikos gyvensenos, patiriamų teigiamų emocijų bei religingumo ypatumus bei sąsajas. Tyrime apklausti 235 suaugę žmonės, kurių amžius pasiskirstęs nuo 18 iki 65 metų. Sveika gyvensena matuota atskirais klausimais, kuriuos paruošė Gustainienė, Mykolaitytė (2007) ir Bielskytė (2009). Religingumui įvertinti naudota vidinio ir išorinio religingumo skalė (angl. Age-Universal” I-E Scale–12, Gorsuch & Venable, 1983). Patiriamos teigiamos emocijos įvertintos pozityvių ir negatyvių emocijų skalių D. Watsono ir L. A. Clark (1994) išplėtotu klausimynu PANAS-X. Rezultatai parodė, kad sveikesnė vyrų gyvensena (sveikesnė bendra gyvensena, sveikesnė mityba, retesnis rūkymas bei alkoholio vartojimas) siejasi su dažniau patiriamomis teigiamomis emocijomis. Sveikesnė moterų gyvensena (sveikesnė mityba, didesnis fizinis aktyvumas) siejasi su dažniau patiriamomis teigiamomis emocijomis. Retesnis vyrų alkoholio vartojimas susijęs su aukštesniais vidinio ir bendro religingumo rodikliais. Retesnis moterų alkoholio vartojimas susijęs su aukštesniais vidinio religingumo rodikliais. Sveiką gyvenseną prognozuoja dažniau patiriamos teigiamos emocijos, aukštesni vidinio religingumo bei žemesni išorinio religingumo rodikliai, aukštasis išsilavinimas, pastovaus gyvenimo partnerio buvimas.
The rates of Lithuania population morbidity and mortality suggest that many residents do not choose a healthy lifestyle, do not care about their health. The biggest health problem of Lithuania and many other European countries population is chronic non-communicable diseases. Scientists are looking for the factors that lead to practice a healthy lifestyle and to reduce risk factors. The results of scientific research justify that healthy lifestyle and its components interface with positive emotions and religiosity. The aim: to establish features and interfaces of healthy lifestyle, experienced positive emotions and religiosity in adult sample. The survey interviewed 235 adults aged 18 to 65 years. Healthy lifestyle was measured by questions prepared by Gustainienė and Mykolaitytė (2007) and Bielskytė (2009). Religiosity was evaluated with the internal and external religiosity scale (Age-Universal IE Scale-12, Venable & Gorsuch, 1983). Experience of positive emotions was assessed with the positive and negative emotion scales prepared and expanded by D. Watson and Clark, (1994), questionnaire PANAS-X. The results showed that men’s healthier lifestyle (healthier overall lifestyle, healthier diet, lower smoking and alcohol consumption) were associated with more frequent experience of positive emotions. Women’s healthier lifestyle (healthy diet, increased physical activity) were associated with more frequent experience of positive emotions. Lower men's alcohol consumption was associated with higher intrinsic and overall religiosity indicators. Lower women's alcohol consumption was associated with higher intrinsic religiosity indicators. More frequent experience of positive emotions, higher inner religiosity and lower outer religiosity, higher education, a constant life partner predict a healthy lifestyle. |
