| Abstract: | This master thesis analyzes the legality of ad blocking services in respect of copyright law. The first part of analysis is done on European level, concentrating solely on the economic rights provided by the InfoSoc Directive. The thesis establishes the applicability of said economic rights to websites, through the analysis of European standard of originality. Furthermore, the thesis establishes that the adaptation right is not harmonized on European level neither expressly, nor expressly. Moreover, the applicability of temporary reproduction exception is tested in relation to internet browsing while using the ad blocking services. The second part of the thesis compares previously analyzed aspects of European copyright law to its counterparts in the copyright law of the United States. This comparison is made in relation to websites and the use of ad blocking services. This results in the analysis of tangible medium requirement, as well as the analysis of American originality standard. Furthermore, the thesis analyzes the right to prepare derivative works and the possibility to prepare derivative works in a non-copying manner. The results of such research is used to determine whether the use of ad blocking services infringes any author’s economic rights under the U.S. copyright law, and to compare the standing of website authors between the European Union and the United States.
Magistro baigiamajame darbe analizuojamas reklamą internete blokuojančių įrenginių naudojimo teisėtumas autorių turtinių teisių kontekste. Darbas susideda iš dviejų esminių dalių. Pirmojoje dalyje problema analizuojama Europos Sąjungos teisės kontekste. Antrojoje darbo dalyje, gautos išvados lyginamos su Jungtinių Amerikos Valstijų reguliavimu, nagrinėjimo sritimi pasirenkant tapačius autorių teisės institutus. Pirmojoje darbo dalyje, siekiant pasiekti magistro darbo tikslą ir įvykdyti iškeltus uždavinius, nagrinėti Europos Sąjungos teisės aktai ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) jurisprudencija. Pagrindinis dėmesys skirtas Direktyvai 2001/29/EC, kuri dar žinoma kaip InfoSoc Direktyva, ir šia Direktyva harmonizuotoms autoriaus turtinėms teisėms. Visų pirma keliamas klausimas, ar interneto svetainės gali būti autorių teisių gynimo objektu. Siekiant atsakyti į šį klausimą, nustatomas InfoSoc Direktyvos pritaikymui naudojamas originalumo testas. Tai padaroma pasinaudojant teisės mokslininkų darbais, remiantis ESTT jurisprudencija, o būtent sprendimais ir generalinių advokatų išvadomis Infopaq I, BSA ir Painer bylose. Nustačius darbo originalumui keliamus standartus, šie standartai buvo pritaikyti interneto svetainėms. Interneto svetainių originalumas analizuotas išskiriant svetaines į du tipus: 1) sukurtas pagal šabloną; 2) sukurtas individualiai. Atlikus analizę nustatyta, kad net ir svetainės sukurtos pagal šabloną gali būti laikomos originaliomis (ir jų autoriai gali naudotis autorių teisės privilegijomis), jeigu autorius kurdamas tokias svetaines paliko individualų pėdsaką ir taip išreiškė savo kūrybingumą. Pažymėtina, kad savo kūrybingumo išreiškimu nelaikytini tokie interneto svetainių sprendiniai, kurie buvo reikalingi dėl techninių priežasčių. Atitinkamai, individualiai sukurtos svetainės taip pat laikytinos originaliomis, jei jos tenkina aukščiau minimas sąlygas. Nustačius, kad interneto svetainės gali būti autorių teisių gynimo objektu, buvo būtina įvardinti turtines autoriaus teises, kurias gali būti pažeistos reklamą blokuojančių įrenginių naudotojo. Buvo padaryta prielaida, kad tokia teise galėtų būti autoriaus teisė į adaptaciją. Pažymėtina, kad tokia teisė nėra harmonizuota InfoSoc Direktyvos, tačiau egzistuoja teisės mokslininkų prielaidų, kad ši teisė yra InfoSoc Direktyvos 2 str. įtvirtintos atgaminimo teisės dalis. Pasitelkus InfoSoc Direktyvos paruošiamuosius dokumentus, ESTT jurisprudenciją ir apibendrinus teisės mokslininkų poziciją nustatyta, kad teisė į adaptacijas Europos Sąjungoje nėra harmonizuota nei tiesiogiai, nei netiesiogiai. Remiantis tuo nustatyta, kad Europos Sąjungos mastu neįmanoma įvertinti, ar reklamą blokuojantys įrenginiai pažeidžia autoriaus teisę į adaptacijas, nes tokia teisė nėra harmonizuota. Siekiant nustatyti kitas autoriaus turtines teises, kurias gali pažeisti reklamą blokuojantys įrenginiai, buvo analizuojama InfoSoc Direktyvos 5 str. 1 d. numatyta išimtis, taikoma laikiniems atgaminimo veiksmams. Vykdant šią analizę buvo remiamasi visuotinai teismų ir mokslininkų pripažinta aplinkybe, kad normalaus interneto naršymo metu sukuriamos laikinos interneto svetainės kopijos nėra draudžiamos remiantis šia išimtimi. Atitinkamai, buvo bandoma nustatyti ar interneto naršymas, kai yra naudojami reklamą blokuojantys įrenginiai, atitinka sąlygas, kurios yra būtinos norint taikyti laikino atgaminimo išimtį. Esmine analizuotina sąlyga laikytas atgaminimo teisėtumas, kuris yra susijęs su teisės aktų draudimais ir autoriaus valia. Nustatyta, kad naršant internetą pasitelkus interneto naršyklę, kurioje yra įdiegtas reklamą blokuojantis įrenginys, sukuriamos interneto svetainės laikinos kopijos atitinką autoriaus valią, ir yra laikytinos teisėtomis. Atsižvelgiant į tai, o kartu ir nesant kitų galimai pažeidžiamų autoriaus turtinių teisių, nustatyta, kad Europos Sąjungos autorių teisės mastu reklamą blokuojančių įrenginių naudojimas yra laikytinas teisėtu. Taip buvo paneigta darbo pradžioje kelta hipotezė, jog tokių įrenginių naudojimas yra neteisėtas ES autorių teisės atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad didelė dalis interneto rinkos dalyvių yra įsikūrę Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), o šie dalyviai yra tiesioginiai Europos Sąjungos verslo subjektų konkurentai, buvo būtina patikrinti reklamą blokuojančių įrenginių teisėtumą JAV autorių teisės atžvilgiu, ir palyginti situaciją tarp dviejų magistro darbe analizuojamų jurisdikcijų. Šiai antroje magistro darbo dalyje pateikiamai lyginamajai analizei buvo panaudotas pirmoje magistro darbo dalyje naudotas planas. Visų pirma, buvo analizuojama ar interneto svetainės yra autorių teisių gynimo objektas; antra, buvo analizuojamos autoriaus turtinės teisės, kurias galėtų pažeisti reklamą blokuojančių įrenginių naudojimas. Siekiant nustatyti ar interneto svetainės yra autorių teisių gynimo objektas, buvo analizuojami du autorių teisių objektams keliami reikalavimai: 1) išraiška materialioje medijoje; 2) originalumas. Pasitelkus teisės aktų aiškinamuosius dokumentus ir teismų praktiką nustatyta, kad interneto svetainės yra išreikštos programiniu kodu, kuris yra saugomas materialioje medijoje (pvz.: kietajame diske), o tai yra laikytina išraiška materialioje medijoje, kuri atitinka pirmąją autorinių teisių objektams keliamą sąlygą. Atitinkamai, pasitelkus JAV teismų praktiką, o ypatingai JAV Aukščiausiojo Teismo sprendimą Feist byloje, buvo nustatyti autorinių teisių objektams keliamo originalumo standarto kriterijai. Kadangi buvo nustatyta, kad JAV yra taikomas toks pats žemas originalumo slenkstis kaip ir Europoje, buvo prieita prie išvados, kad interneto svetainės gali būti laikomos originaliomis, jei jos nebuvo nukopijuotos nuo kitų darbų, o kuriant šias svetaines autorius išreiškė bent minimalų kiekį kūrybiškumo. Tai leido daryti išvadą, kad interneto svetainės gali tenkinti abu autorinių teisių objektams keliamus reikalavimus, ir būti šių teisių apsaugos objektu. Nustačius, kad interneto svetainės gali būti autorinių teisių objektu, buvo būtina nustatyti, kokias autoriaus turtines teises galėtų pažeisti reklamą blokuojančių įrenginių naudojimas, ir įvertinti ar tokie pažeidimai iš tikrųjų atsiranda. Tam tikslui buvo pasirinkta autoriaus teisė rengti išvestinius kūrinius. Atlikus šią teisę reglamentuojančių normų teisinę analizę bei pasitelkus teisės mokslininkų darbus ir teismų praktiką, buvo nustatyta, kad veiksmai, kuriuos atlieka reklamą blokuojančių įrenginių vartotojas, negali būti laikomi kaip sukuriantys išvestines interneto svetainės versijas. Atitinkamai, nesant kitų galimai pažeidžiamų autoriaus teisių, padaryta išvada, kad Jungtinių Amerikos Valstijų autorių teisės požiūriu reklamą blokuojančių įrenginių naudojimas yra teisėtas. Toks šių įrenginių vertinimas yra tapatiškas nustatytam Europos Sąjungoje. Darbe nustatyta, kad reklamą blokuojančių įrenginių naudojimas yra teisėtas tiek pagal Europos Sąjungos, tiek ir pagal Jungtinių Amerikos Valstijų autorių teisę. Pažymėtina, kad šis darbas nenagrinėjo autoriaus turtinių teisių, kurios nėra harmonizuotas europiniu lygiu, todėl išvada dėl tokių teisių vertinimo turėtų būti pateikiama kiekvienoje Valstybėje Narėje atskirai. Šis darbas taip pat nenagrinėjo autoriaus neturtinių teisių pažeidimo galimybių, todėl išvada dėl reklamą blokuojančių įrenginių teisinės padėties neturtinių teisių požiūriu nebuvo vertinima, ir išvada šiuo aspektu nėra pateikiama. |
