Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/121198
Type of publication: master thesis
Field of Science: Filologija / Philology (H004)
Author(s): Vaičaitis, Pranas
Title: Mokslinės fantastikos žanras XX a. antrojoje pusėje JAV: Algio Budrio kūryba
Other Title: The Genre of Science Fiction in USA in the Second Part of 20th Century: the Works by Algis Budrys
Extent: 53 p.
Date: 24-May-2016
Keywords: Budrys;mokslinė fantastika;žanras.;Budrys;science fiction;genres.
Abstract: Mokslinei fantastikai būdingas iš tiesų esamų ar išgalvotų mokslo pasiekimų ar egzistuojančių konkrečių asmenų vaizdavimas. Tai yra populiariosios literatūros žanras, kuris specifiškas savo išskirtine tematika: kosminės kelionės, susidūrimai su ateiviais, aukštosios, dar neegzistuojančios, technologijos. Taip pat mokslinės fantastikos kūriniams gali būti būdingos temos apie utopiją arba apie distopiją, alterniatyviąją istoriją. Nepaisant to, nuo XX a. vidurio, atsiradus „Naujosios bangos” judėjimui, mokslinės fantastikos žanro tematika pradeda keistis. Jis tampa panašesnis į rimtosios literatūros kūrinius, nes domimasi socialiniais aspektais. “New Wave” judėjimui priklausė ir lietuvių kilmės rašytojas Algis Budrys. Iškyla problema – kokie bruožai būdingi Algio Budrio mokslinei fantastikai, kokios paralelės matomos su tuometinėmis realijomis Lietuvoje? Šiame darbe analizuojami trys autoriaus romanai, „Šelmis mėnulis“ (1960), „Krentantis deglas“ (1959) ir „Kas?“ (1958), priklauso mokslinei fantastikai, tačiau kūrinių tematika turi skirtingą ryšį su to meto Lietuva. Romanas „Šelmis mėnulis“ paralelių su tuometiniu gyvenimu Lietuvoje neturi. Šiam romanui yra svarbesni santykiai tarp knygos veikėjų ir mokslinis aspektas. „Šelmyje mėnulyje“ aprašomos klonavimo ir teleportacijos į mėnulį technologijos plėtoja žmogaus nemirtingumo tematiką. „Krentančiame degle“ matoma paralelė su Lietuvoje vykusiu partizaniniu judėjimu, okupuotos šalies visuomene ir valdymo formomis. Romane žemiečiai kovoja prieš jų planetą okupavusius Įsibrovėlius. Sukilėlių veiksmai prieštarauja jų ketinimams išlaisvinti Žemę. Įsibrovėlių sukurta visuomenė parodoma kaip laiminga bendruomenė, kuriai yra svarbi agrarinė kultūra. Romane paliečiama lyderystės tematika taip pat aktuali, nes ji primena diktatūros egzistavimą XX a. vidurio Lietuvoje. Romane „Kas?“ matoma paralelė su Šaltuoju karu. Pagrindinis romano herojus tampa JAV ir SSRS ginklavimosi ir aukštųjų technologijų varžymosi simboliu. Tai galima pasakyti tiek dėl to, kad amerikiečių fizikas dalyvauja moksliniame projekte, tiek dėl to, kad jį sovietai paverčia kiborgu. Atlikus visų tekstų analizę paaiškėja, kad Budrio romanuose fantastikos elementai yra antraplaniai. Svarbiausi aspektai Budrio kūryboje – žmonių tarpusavio ryšys ir sociumo realijos, kurių didžioji dalis sukuria paralelę su XX a. vidurio Lietuvos realijomis.
One of the main characteristics of science fiction is the portrayal of real or fictional scientific achievements, or the representation of existing people. Science fiction is a popular literature genre, which usually deals with these topics: cosmic voyages, encounters with extraterrestrial life forms and advanced technology. Also, utopian and dystopian, or alternate history are common themes in the science fiction genre. Regardless of these trends, in the second half of the 20th century, under the “New Wave” movement influence, the science fiction genre begins to evolve. The works of the genre become more similar to the works of more serious literature: it begins to dwell more upon the social aspects of characters and their interactions. The works of the Lithuanian writer Algis Budrys were also characteristic of the “New Wave” movement. One might ask a question – what specific characteristics are common in the works of Algis Budrys and what parallels can be made with the Lithuanian social regime of that time. Three novels of Algis Budrys will be analyzed: “Rogue Moon“ (1960), “The Falling Torch“ (1959) and “Who?“ (1958). All of these novels belong to the science fiction genre, but the themes of the novels have different links with his home country. “Rogue Moon“ has no parallels with Lithuanian regime of the time. The relationship between the characters of the novel and the scientific aspects are emphasized in this novel. The book describes how cloning and teleportation to the Moon ir creates the concept of human immortality. In “The Falling Torch“, we can make a parallel with the partisan movement that took place in Lithuania at the time, along side the realities of life in the occupied and controlled society. In the novel, the earthlings are fighting the Invaders of the earth. Although, the actions of the rebellion movement are conflicting with the will to free Earth and the society created by the Invaders is portrayed as happy and an agrarian culture practicing society. The theme of leadership is analized as it is relevant to the dictatorship practiced in the middle of the 20th century in Lithuania “Who?“ draws obvious parallels with the Cold War. The main character of the novel becomes the symbol of weaponization and high-tech race between USA and The Soviet Union. The scientific project is led by an American physicist and the Russians transform him into a cyborg. After the analysis of the works of Algis Budrys, it becomes clear that the science fiction elements are not as significant as the relationship between people and the social aspects of life in Lithuania in the middle part of the 20th century.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/121198
Affiliation(s): Humanitarinių mokslų fakultetas
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

9
checked on May 1, 2021

Download(s)

11
checked on May 1, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.