Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/121195
Type of publication: master thesis
Field of Science: Fizika / Physics (N002)
Author(s): Čepauskienė, Deimantė
Title: Kuro, pagaminto iš agromasės ir medienos biomasės, pelenų lydumo tyrimas
Other Title: Ash Fusion Research on Fuel Made from Agromass and Wood Biomass
Extent: 57 p.
Date: 14-Jan-2016
Keywords: Biomasė;biokuras;pelenai;pelenų lydymasis;šlakas;Biomass;biofuel;ash;ash melting;slag
Abstract: Biokuro naudojimas energetinėms reikmėms yra viena iš alternatyvų iškastiniam kurui. Kaip biokuras gali būti naudojama ne tik medienos biomasė, bet ir žoliniai augalai, žemės ūkio atliekos. Pagrindinė iškylanti problema naudojant žolinių augalų ir žemės ūkio atliekų agrokurą yra ta, jog jame gausu šarminių metalų, tokių kaip kalis ir natris, kurie sukelia šlakavimosi problemą. Šiame darbe nustatyta medienos biokuro ir agrokuro pelenų sudėtis bei lydymosi temperatūra. Tyrimo metu ištirtos dvi medienos rūšys (paprastoji eglė ir karpotasis beržas), trys žoliniai augalai (paprastoji šunažolė, sėjamoji kanapė ir nendrinis dryžutis) bei penkios rūšys žemės ūkio augalų (rugių, kviečių, grikių, rapsų šiaudai bei saulėgrąžų sėklos). Mėginių pelenų lydymosi temperatūros nustatytos naudojant aukštatemperatūrinę krosnį su video kamera. Pelenų paviršiaus morfologijos tyrimai atlikti naudojant optinį mikroskopą bei elektroninį mikroskopą (SEM). Elementinės pelenų sudėties tyrimas atliktas naudojant indukuotos plazmos optinės emisijos spektrometrą (ICP-OES) bei elektroninę dispersinę spektroskopiją (EDS). Atliktas pelenų tūrinės struktūros tyrimas naudojant rentgeno spindulių difrakcijos (XRD) metodą. Nustatyta, jog geriausiomis savybėmis pasižymi iš kanapės pagamintas kuras. Pelenų lydymosi temperatūra labai aukšta ir siekia 1496 °C. Kanapės pelenuose nustatomi didesni kiekiai kalcio ir aliuminio. Šarminių metalų (kalio, natrio) kanapės pelenuose yra labai nedaug. Mažiausiai katilinėse tinkamas deginti kuras pagamintas iš saulėgrąžų sėklų. Pelenų lydymosi temperatūra siekia 1319 °C. Pelenuose gausu kalio, fosforo, magnio, natrio. Naudojant tokį kurą pelenai ima lydytis žemesnėje temperatūroje ir sukelia šlakavimąsi.
The use of the biofuel for energy purposes is one of the alternatives to fossil fuels. Not only wood biomass can be used as biofuels, but also herbaceous plants, agricultural waste. The main problem using herbaceous plants and agricultural waste as agrofuels is that it is rich in alkali metals such as potassium and sodium, which causes slagging problem. In this study, chemical composition and melting behaviors of ashes were investigated. Two types of wood (spruce, betula pendula), three herbaceous plants (orchard grass, hemp, reed canary grass) and five types of agricultural crops (rye, wheat, buckwheat, canola straws and sunflower seeds) were investigated. Ash melting temperature of samples were determined using a high temperature furnace with a video camera. Ash surface morphology studies were carried out using optical and scanning electron microscopes (SEM). Ash elemental composition survey was conducted by inductively coupled plasma optical emission spectrometer (ICP-OES) and energy dispersive X-ray spectroscopy (EDS). Ash bulk structure were determined using X-ray diffraction (XRD). It was found that hemp agromass is best suited for combustion. The ash melting temperature is very high and reaches 1496 °C. Hemp ashes are rich in calcium, aluminum and low in potassium and sodium. Least suitable for combustion process is agrofuel made from sunflower seeds. Ash melting process occurs when temperature is 1319 °C. Agromass ashes of sunflower seeds are rich in potassium, phosphorus, magnesium, sodium. By using such chemical composition agrofuel, ashes begins to melt at lower temperatures and causes slagging problem.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/121195
Affiliation(s): Gamtos mokslų fakultetas
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

14
checked on Mar 30, 2021

Download(s)

15
checked on Mar 31, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.