Ar baudžiamosios atsakomybės už tarptautinių nusikaltimų, SSRS, nacistinės Vokietijos nusikaltimų LR ar jos gyventojams viešą pritarimą, neigimą ar šiurkštų menkinimą įtvirtinimas LR BK nepažeidžia asmenų saviraiškos laisvės?
Lėckaitė, Agnė |
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija saviraiškos laisvę apibrėžia kaip teisę skleisti ne tik teigiamas, bet ir šokiruojančias, trikdančias mintis ar idėjas. Nepaisant to, Lietuva papildė baudžiamąjį kodeksą 170-2 straipsniu ir uždraudė viešą pritarimą tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimą ar šiurkštų menkinimą. Kai visame pasaulyje vis labiau ginamos žmogaus teisės, Lietuvoje už tam tikrus pasisakymus gresia laisvės atėmimo bausmė. Todėl šiame darbe analizuojama, ar toks Lietuvoje nustatytas reglamentavimas nepažeidžia asmenų saviraiškos laisvės reikšti savo įsitikinimus, mintis ar idėjas. Darbo objektas – LR BK 170-2 straipsnio dispozicijoje nurodytų nusikaltimų neigimo, pritarimo ar šiurkštaus menkinimo reglamentavimas saviraiškos laisvės kontekste. Darbo tikslas – nustatyti, ar, remiantis mokslininkų darbais, Europos Žmogaus teisių teismo ir užsienio šalių reglamentavimu, tarptautinių nusikaltimų, SSRS, nacistinės Vokietijos nusikaltimų LR ar jos gyventojams viešas pritarimas, neigimas ar šiurkštus menkinimas nepažeidžia saviraiškos laisvės, numatytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje bei LR Konstitucijoje. Tyrime naudojami mokslinės literatūros analizės, dokumentų analizės, sisteminis analizės, lyginamasis, apibendrinimo metodai. Išanalizavus mokslinę literatūrą, teisės aktus, teismų praktiką, nustatyta, jog saviraiškos laisvė nėra absoliuti, esant teisėtam tikslui ribojama įstatymų, teigiančių, kad saviraiškos laisvė nesuderinama su neapykantos, smurto kurstymu, pagrindu, kai tai reikalinga demokratinėje visuomenėje ir laikantis proporcingumo principo. Nusikaltimų žmoniškumui – genocido, karo, agresijos veiksmų – neigimas, pritarimas ar menkinimas yra laikomi neapykantos nusikaltimais, dėl kurių padarymo Europos valstybėse numatyta baudžiamoji atsakomybė. JAV genocido, karo, agresijos veiksmų neigimas, pritarimas jiems ar menkinimas saugomi Konstitucijos Pirmosios pataisos ir, priešingai nei Europoje, už tokio pobūdžio veiksmus baudžiamoji atsakomybė nekyla. Teigtina, jog Lietuva, baudžiamajame kodekse įtvirtinusi 170-2 straipsnį, nors ir riboja saviraiškos laisvę, tačiau tai daro įstatymu, siekdama apsaugoti asmenų sveikatą, moralę, garbę ir orumą, kadangi neapykantos ir smurto kurstymas nesuderinamas su demokratija ir tai yra proporcinga priemonė kovoje su neapykantos ir smurto kurstymu.
European Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms, the Constitution of the Republic of Lithuania defined freedom of expression as the right to disseminate not only positive, but also shocking and disturbing thoughts or ideas. Nevertheless, Lithuania supplemented the Criminal Code with the Article 170-2 and banned the public endorsement for international crimes, the Soviet Union or Nazi Germany crimes against the Republic of Lithuania or its residents, their denial or gross trivialization. While the world is increasingly protecting human rights, in Lithuania for a number of speeches there‘s a threat of imprisonment. Therefore, this thesis analyzes whether such regulation set in Lithuania is without prejudice to the freedom of expression of individuals to express their beliefs, thoughts or ideas. Research focus – the regulation of the denial of crime, endorsement or gross trivialization in the context of freedom of expression indicated at the disposal of Article 170-2 of the Criminal Code. The aim of this thesis - to determine whether, based on scientific work, the European Court of Human Rights and foreign regulation, public endorsement, denial or gross trivialization of international crimes, the Soviet Union, Nazi Germany crimes against the Republic of Lithuania or its residents is without prejudice to the freedom of expression under the European Convention for the Protection of Human Rights and Fundamental Freedoms, the Constitution of the Republic of Lithuania. Keywords: freedom of expression, incitement to hatred and violence, denial, endorsement, trivialization, international crimes, Soviet regime crimes, Nazi Germany crimes. The analysis of scientific literature, legislation, case law, provides that freedom of expression is not absolute but could be restricted by the law in order to protect persons health, morals, honor, dignity, public order, constitutional order or to protect persons from criminal acts - hate, violence and incitement to discrimination. These restrictions must be proportionate to legitimate aim. Denial, endorsement or gross trivialization of international crimes against humanity – genocide, war crimes or aggression – are considered hate crimes that are forbidden in European countries. In the USA denial, endorsement or gross trivialization of genocide, war crimes or aggression are protected by First Amendment to the United States Constitution and in contrast to Europe there is no risk of criminal liability for such actions. It is claimed that Lithuania supplemented the Criminal Code with the Article 170-2 and limits the freedom of expression but it is made by law in order to protect persons health, morals, honor and dignity because incitement of hatred and violence is incompatible with democratic values and it is a proportionate measure to deal with racist and xenophobic crimes, inciting hatred and violence.