Ligonių sakramento šventimo raidos vaidmuo ligonių sielovadai

Abstract

Magistro darbas yra skirtas susipažinti su Ligonių sakramento šventimo raidos vaidmeniu ligonių sielovadai. Pirmiausia darbe yra pateikiama ligos samprata Šventojo Rašto šviesoje, bei aptariama, kaip Jėzus keičia mąstymą apie ligą. Toliau nagrinėjamas Jokūbo laiško raginimas: esant ligoje kviesti vyresniuosius ir už juos melstis, bei tepti aliejais. Antrajame skyriuje pateikiama Ligonių sakramento vystymasis ir su tuo susijusios problemos, kurios giliai paveikia sampratą apie šį sakramentą bei sukelia sunkumus tolimesnei ligonių sielovadai. Naujos Vatikano II Susirinkimo gairės apie Ligonių sakramentą kviečia sugrįžti prie ištakų ir naujai pažvelgti į šį sakramentą. Darbo paskutiniame skyriuje nagrinėjama šiandieninė pastoracija, skirta parapijoje ir ligoninėje sergantiems žmonėms, ir kokią įtaką daro šiuolaikinė kultūra ligonių sielovadai.

The aim of this work was to analyze the Sacrament’s of Anointing of the Sick impact to patient’s ministry. First of all, it is presented the conception of disease in the background of Scripture and discussed how Jesus changes the attitude to the sickness. Further, the prompt from letter of James is explored: at the time of being sick to call the elders of the church to pray over him and anoint him with oil. In the second chapter the evaluation of Anointing of the Sick and problems which deeply affected the understanding of this Sacrament and caused difficulties for subsequent patient‘s ministry is presented. The new guidelines of II Vatican Council about the Sacrament of Anointing of the Sick promotes to come back to the origin of it and to have a new look to this Sacrament. Finally, in the last chapter, nowadays pastoral work in parish for diseased people (also those in hospitals) is analyzed, including the investigation of the contemporary culture‘s impact to patient‘s ministry.