Gyvenimas po sutuoktinio mirties: pagyvenusio amžiaus vyro ir moters patirtis
Druskinytė, Kristina |
Našlystė vyresniame amžiuje mažai nagrinėjama ir apie tai nėra pakankamai išsamių studijų. Didžiulis psichinis sukrėtimas sukelia apleistumo ir vienišumo jausmą. Glaudus ir uždaras šeimos modelis, kuriame vyras (moteris) gyveno, kliudo įsilieti į naują aplinką. Šis tyrimas būtų dar vienas žvilgsnis į senėjimo problemų paliestus asmenis ir turėtų praktinę reikšmę tyrėjams socialiniame darbe. Tyrimo objektas: pagyvenusio amžiaus moterų ir vyrų, netekusių sutuoktinio (-ės), patirties išgyvenimų įprasminimas ir kasdieninio gyvenimo pokyčiai. Tyrimo tikslas: atskleisti pagyvenusio amžiaus moterų ir vyrų, netekusių sutuoktinio (-ės), patirties išgyvenimus ir kasdieninio gyvenimo pokyčius. Tyrimo uždaviniai: 1) Atskleisti kokią prasmę tyrimo dalyviai suteikia sutuoktinio (-ės) netekties momentui. 2) Atskleisti kokie kasdieninio gyvenimo pokyčiai iškyla tyrimo dalyvių gyvenime po sutuoktinio mirties. 3) Atskleisti kokie santykių pokyčiai ir pagalbos poreikis iškyla tyrimo dalyvių gyvenime po sutuoktinio mirties. Šiuolaikinėje visuomenėje vyresnių vienišų moterų ( kaip ir vyrų) gyvenimas po sutuoktinio (-ės) netekties nėra ištirtas. Todėl jis gali tapti nauja mokslo tyrimų sritimi, kuri atvertų plačias galimybes naujos socialinės politikos formavimui. Tyrime dalyvavo 4 pagyvenusios moterys ir 4 pagyvenę vyrai, amžius nuo 66 – 80 m., kurie netekę antros gyvenimo pusės prieš 2 - 10 metų. Tyrimo rezultatai parodė, kad tarpusavio priklausomybės aspektas sutuoktinių tarpusavio santykiuose gyvenimo eigoje ilgą laiką apima dalijimąsi pagrindiniais darbais ir atsakomybėmis, pajamomis, kitais ištekliais. Atlikus tyrimą, paaiškėjo, jog našliams vyrams gyvenimas tapo sudėtingesnis: sunkiau sekasi namų ruošos darbuose, nebėra namuose moteriškos „dvasios“. Tačiau našlėms moterims – atvirkščiai. Jos po sutuoktinio netekties pradėjo labiau įprasminti savo gyvenimus, turi daugiau laisvo laiko ir praleidžia jį kaip nori. Tokiu būdu našlės save įprasmina, ima save labiau vertinti, daugiau skiria laiko sau. Pagyvenusio amžiaus vyrų ir moterų netekties išgyvenimai paliečia visas svarbias žmogui gyvenimo sferas, kuriose prisitaikyti po netekties reikia papildomų pastangų. Našlės ir našliai išgyvena vienišumą, kuris lemia tapatybės krizę, meilės, rūpinimosi, globos objekto praradimą, staigų gyvenimo būdo pasikeitimą, santykių tarp draugų ir bičiulių pokytį, ekonominės būklės pablogėjimą, depresiją. Atlikus aprašomąjį tyrimą, išanalizavus pagyvenusio amžiaus vyrų ir moterų, gyvenimus po sutuoktinio mirties, patirtis, pateikiamos rekomendacijos: socialiniams darbuotojams, dirbantiems su pagyvenusio ir senyvo amžiaus asmenimis, socialinių paslaugų įstaigoms ir tarnyboms, socialinės gerontologijos srities tyrėjams.
Widowhood in older age is little researched and there is a lack of comprehensive studies on this issue. An overwhelming psychical shock causes a feeling of being abandoned and lonely. Tight relation and a closed family model in which a man/woman had been living becomes an obstacle for a harmonious entrance into a new environment. This research could be a look at persons facing ageing problems and would be of practical use for the researchers in social work. The object of the research is giving sense to the experience of elderly widows and widowers and changes in their everyday life. The aim of the research is to reveal the experience of elderly widows and widowers and changes in their everyday life. The tasks of the research are: 1) to find out what sense is given to the moment of the loss of a spouse by the respondents; 2) to reveal the changes in everyday life that occur after the death of a spouse; 3) to identify the changes in respondents’ relationships and the need for help after the death of a spouse. The life of single women (as well as men) in the modern society after the loss of a spouse is not much investigated. Therefore, it could become a new sphere of scientific research that would create great possibilities for the formation of a new social practice. 4 elderly women and 4 elderly men whose age varied between 66 and 80 years and who had lost their spouses 2–10 years before participated in the research. The results of the research showed that the aspect of interdependence of spouses in their relationship in the course of time comprise the sharing of the main works and responsibilities, income and other resources. The research allowed finding out that for widowers life had become more difficult after the loss of a spouse—they were less successful in housework, the womanly “spirit” no longer existed. However, on the contrary, widows, after the death of a spouse, started giving more sense to their lives; they could enjoy more free time and devote more time to themselves. The experience of loss by elderly men and women make an impact on all spheres of life that are important to a person and where the adjustment to the environment requires additional efforts. Widows and widowers experience the feeling of loneliness that determines an identity crisis, loss of an object of love, care and protection, sudden lifestyle change as well as a change in relations among friends, worsening of economic status, depression. After a descriptive research and the analysis of the lives and experiences of elderly men and women after the death of a spouse, recommendations for social workers working with elderly and old persons, social institutions and services, researchers of social gerontology are provided.