| Abstract: | Šeima yra pati svarbiausia, artimiausia aplinka, kurioje asmuo turėtų jaustis saugus, palaikyti teigiamus tarpusavio ryšius su kitais šeimos nariais, tačiau įvairūs socialiniai, biologiniai, psichologiniai, ekonominiai veiksniai sudaro prielaidas šeimose atsirasti alkoholizmui, narkomanijai, smurtui t. t. Smurtas šeimoje yra visuotinė socialinė problema, kurią iš dalies apriboja teisės aktai. Visgi asmenys (šiuo atveju moterys) patyrę smurtinį elgesį šeimoje išgyvenę krizę, sunkias psichologines pasekmes, turi įvairių sveikatos sutrikimų. Senyvame amžiuje asmenys nori jaustis saugiai, tačiau smurto patirtis ankstesniame amžiuje nesudaro tokių sąlygų. Tyrimo objektas – senyvo amžiaus moterų patyrusių smurtą artimoje aplinkoje smurto patirtys biografiniuose pasakojimuose. Tyrimo tikslas – atskleisti senyvo amžiaus moterų patyrusių smurtą artimoje aplinkoje smurto patirtis jų biografiniuose pasakojimuose. Tyrimui atlikti iškelti tokie uždaviniai: 1. Atskleisti senyvo amžiaus moterų patyrusių smurtą artimoje aplinkoje priešsmurtinio laikotarpio patirtis jų biografiniuose pasakojimuose. 2. Atskleisti senyvo amžiaus moterų patyrusių smurtą artimoje aplinkoje patirto smurtinio elgesio aplinkybes jų biografiniuose pasakojimuose. 3. Aprašyti senyvo amžiaus moterų patyrusių smurtą artimoje aplinkoje išgyventas ištrūkimo iš smurto rato patirtis jų biografiniuose pasakojimuose. Tyrimo prielaida: tyrimas rėmėsi prielaida, kad senatvė yra laikotarpis, kada žmogus permąsto ir persvarsto savo nugyventą gyvenimą, apmąstydamas savo patirto gyvenimo įvykius. Tad buvo manoma, kad šis tyrimas, pakviečiantis senyvo amžiaus moteris pasakoti savo smurto patirtis senyvame amžiuje prisideda prie savo gyvenimo apmąstymų. Tyrimo metodai: realizuojant biografinį kokybinį tyrimą buvo atliktas individualus nestruktūruotas interviu. Tyrimo dalyvės, senyvo amžiaus moterys buvo atrinktos netikimybinės patogiosios ir kriterinės atrankos metodais. Tyrimo imtis: kitiems asmenims (įstaigų darbuotojams) nurodžius tyrime dalyvauti buvo pakviestos 6 senyvo amžiaus moterys (nuo 60 metų ir daugiau) patyrusios smurtą artimoje aplinkoje. Tyrimas buvo atliktas įvairiose įstaigose (senelių globos namuose, krizių centre, nakvynės namuose) 2013 gruodžio – 2014 kovo mėnesiais. Analizuojant tyrimo dalyvių biografinius pasakojimus buvo išskirtos trys temos: priešsmurtinis laikotarpis, smurtinis elgesys ir ištrūkimas iš smurto rato. Tyrimo dalyvių biografiniai pasakojimai atskleidė, kad jos patyrė psichologinį, ekonominį ir fizinį smurtą, kurių pasekmės, išgyvenimai ir ištrūkimas iš smurto rato kiekvienu atveju įvairus. Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, darbe pateikiamos rekomendacijos socialinių paslaugų įstaigoms ir tarnyboms bei socialinės gerontologijos srities tyrėjams.
Family is the most important, the closest environment in which the person should feel secure, maintain positive relationships with other family members, but the various social, biological, psychological, and economic factors creates preconditions in families to start alcoholism, drug addiction, violence etc. Domestic violence is a global social problem which is partly restricted by legilations. People (in this case women) who have experienced violence or a crisis in their family even have various health disorders. Elderly people want to feel safe, but experiences of violence in earlier times does not allow it. The object of the thesis – elderly women‘s experiences of violence in close environement reflected in biographical stories. The aim of the thesis – to reveal elderly women‘s experiences of violence in their biographical stories. To conduct a research these tasks were raised: 1. To reveal pre violence experiences of elderly women in their biographical stories who experienced violence in the close environment. 2. To reveal the circumstances of violent behaviour against elderly women (from their biographical stories) who experienced violence in the close environment. 3. To describe experiences of escaping and violence in elderly women‘s biographical stories who experienced violence in the close environment. Presumption of the thesis: the thesis relied on the presumption, that senility is a period when a person reconsiders his life paying attention to experiences he had. Therefore, this thesis invited the elderly women to recall and tell their violence experiences seeked to make people reconsider their lifes. Method of the thesis: an individual unstructured intrview was taken from the women in order to realize a biographical qualitative analysis. The participants of the study, elderly women, were chosen by chance and by criterion-selection methods. The sample of the survey: 6 elderly women (60 years and over) were asked to participate in the survey as indicated by other people (employees of the institution) who experienced violence in the family. The study was conducted in various institutions (elderly care home, crisis center, lodging-house) during a period of 2013 December – 2014 March. Three themes were distinguished while analysing biographical stories of the participants: pre violence period, violent behaviour and an escape from the circle of violence. The biographic stories of the participants revealed that they have experienced psychological, economical and physical violence, which have different consequences in each cases. Based on the findings, the research provides guidance for social services institutions, social gerontology‘s researchers and services. |
