Ar atsinaujinančios energetikos skatinimo priemonės neprieštarauja laisvo prekių judėjimo principui?

Atsinaujinančios energijos skatinimas yra nenauja sritis moksliniams tyrimams, tačiau jų plėtra ir prisitaikymas prie naujo reguliavimo vystant vidaus elektros rinką reikalauja nuodugnesnio tyrimo. Daugiausia tyrimų padarytą dėl atsinaujinančių energijos paramos schemų iš techninės pusės. Pagrinde mokslininkai tyrė, kurios paramos schemos veikia geriausiai. Deja, yra trūkumas teisinės literatūros apie paramos schemų suderinamumo su Europos Sąjungos teise. Taigi galima teigti, kad išnagrinėjus naują reguliavimą nacionaliniu lygiu ir Europos Sąjungos lygiu dėl atsinaujinančių energijos paramos schemų pritaikymo suteiks naujų ir svarbių įžvalgų apie esamą ir būsimą teisinį reguliavimą. Energetikos sektorius susiduria su daugybe teisinių iššūkių dėl besikeičiančios vidaus energijos rinkos, ypač įtraukimas skatinimo priemonių, atsižvelgiant į Europos Sąjungos tikslus. Nacionaliniu lygmeniu valstybės narės gali kurti savo paramos schemas pagal jų vidaus ekonominę ir politinę padėtį. Nacionalinės taisyklės nustato struktūrą ir sąlygas pagal kurias būsimieji atsinaujinančios energijos gamintojai gali pasinaudoti paramos schemomis. Tai atrodo gana dviprasmiškai Europos Sąjungos pagrindinių laisvių kontekste. Įdomu tai, kad bet kokia nacionalinė atsinaujinančių išteklių energijos politiką, kuri nukrypsta nuo pagrindinių laisvių laikymosi gali būti pateisinamas, nes Europos Sąjungos veikimo sutartis suteikia išimtinę teisę nustatyti sąlygas išnaudoti savo energetinius išteklius. Šios sąlygos gali būti paramos schemų forma, kurioje kiekvieną paramos schema gali neatitikiti su kita. Kita vertus, Europos Sąjungos teisė direktyvų forma nustato tikslus paramos schemoms, kurios taip pat turi atitikti pagrindinius Europos Sąjungos principus. Įdomu tai, kad atsinaujinančios energetikos skatinimas gali būti priskiriamos penktajai laisvei - užtikrintam energijos srautui. Šiuo metu elektros energijos vidaus rinka nėra pilnai funkcionuojanti, nes teisinis reguliavimas susijas su paramos schemomis valstybėse narėse skiriasi. Tikėtina, kad skirtinga politika valstybėse narėse sukelia kliūtis užsienio atsinaujinančios energijos gamintojams dalyvauti nacionalines paramos schemose. Europos Sąjungos tikslas siekti, kad vidaus elektros energijos rinkoje nebūtų trukdoma laisva prekyba, remiantis laisvo prekių judėjimo principu. Todėl atsiranda tarp skirtingų Europos Sąjungos tikslų konfliktas ir kyla klausimas, ar skirtinga paramos schemų sistema atitinka į ES tikslus. Energetikos sektorius yra viena iš tų sričių, kurioms trūksta visiško teisninio reguliavimo harmonizavimo. Vidaus elektros energijos rinkai besivystant, atsinaujinančios energijos sektorius yra paveiktas taip pat. Kadangi atsinaujinančios energetikos paramos priemonių sistemoje dar nėra įvykusi konvergencija, nacionalinės priemonės turi būti nagrinėjamos ne tik pagal direktyvas, bet ir atsižvelgiant į pirminę teisę. Šis principas leidžia patikrinti, ar nacionalinės paramos priemonės konstrukcija atitinka laisvo prekių judėjimo principą. Nesant pilnai konvergencijai vidaus elektros rinkos reguliavime sukuriamos kliūtys laisvam prekių judėjimui. Iš tiesų pati konvergencija skatina laisvą prekių judėjimą. Paramos schemos konvergencija galėtų pašalinti bet kokias galimas kliūtis, kad kiekvienas atsinaujinančios energijos gamintojas galėtų dalyvauti bet kurioje paramos schemoje, taip nesukuriant priešpriešos su laisvo prekių judėjimu principu. Yra du būdai atsinaujinančių energijos šaltinių konvergencijai pasiekti, tai iš viršaus į apačią ir iš apačios į viršų. Šiuo metu dėl nepateiktų naujų pasiūlymų reformuoti atsinaujinančios energijos rinką galima padaryti išvadą, kad teisės aktų leidėjas neskuba skatinti konvergencijos iš viršaus į apačią. Tačiau šiuo metu iš apačios į viršų konvergencija nepaisant kliūčių dėl ekonominių skirtumų tarp valstybių narių plėtojasi gana sparčiai. Vienas iš būdų, kaip paskatinti susikurti vidaus elektros rinkai ir bendrai taikomoms skatinimo priemonėms visoje Europos Sąjungoje yra finansuoti atsinaujinančios energijos gamintojus iš Europos Sąjungos biudžeto arba nustatyti bendrą fondą, kuris finansuotų atsinaujinančios enegetikos projektus atsižvelgiant į gamybos efektyvumą. Remaintis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nustatyti principais dėl atsinaujinančios energetikos skatinimo priemonių atitikimo laisvo prekių judėjimo principui yra remiamasi supratimu, kad „Tradable Green Certificates“, „Feed-in Tariff“ ir „Premium“ turi būti sukurti be neproporcingai ribojančiu priemonių. Šios saktinimo priemonės buvo pasirinktos, nes jos yra plačiausiai naudojamos valstybėse narėse. Taikant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisinį modelį, visos nagrinėjamos paramos schemos atitinka laisvo prekių judėjimo principlą, nepaisant jose esamų ribojančių priemonių, susijusių su jų reguliavimu. Atsižvelgianti į atsinaujinančios energetikos skatinimo priemonių vystymąsi, galima teigti, kad ribojančių priemonių skaičius turėtų netrukdyti bendram atsinaujinančios energetikos skatinimo priemonių ar kitų mechanizmų atsiradimui. Vidaus elektros energijos rinka ir atsinaujinančios energijos skatinimo priemonės turi dideles sąsajas, atsižvelgiant į jų tikslus ir objektą. Todėl kuriant vidaus elektros energijos rinkos veikimą, turi būti atitinkamai laikomasi skatinimo priemonių sistemos projektavimo. Atsižvelgiant į tai galima teigti, kad nors jie turi tą patį objektą - elektrą - ir tą patį tikslą - aplinkos apsaugą ir energetinį saugumą - paramos schemos bus vis daugiau ir daugiau įtrauktos į vidaus elektros energijos skatins konvergenciją elektros rinkoje atsisakant dabartinių laisvosios rinkos netobulumų. Taip pat kalbant apie ekonominę vidaus elektros rinkos plėtrą pastebima reakcija atsinaujinančios energetikos sektoriuje ir paramos schemų projektavimo grandinėje.

The energy sector faces many legal challenges in its alteration into the internal energy market, especially, incorporation of promotion tools taking into account the EU objectives. On the national level Member States design their support schemes in accordance to their internal economic and political situation. Interestingly, it seems that any national renewable energy policy that deviate from the compliance to the fundamental freedoms may be justified, since the TFEU grants states an exclusive right to determine the conditions to exploit its energy resources. These conditions may be in a form of the support schemes where every design of support scheme mismatches with one another. On the other hand, the EU law in the form of directives establishes objectives for the support schemes that have to be in accordance to the fundamental principles of the EU. Since currently no internal electricity market exists and policies with regard to the support schemes vary between member States, it is likely that separate policies in Member States lead to impediments for foreign actors to participate in the national support schemes. Consequently, the collision between different objectives appears to exist. Then the question should be whether different framework of support schemes is in compliance to the EU objectives. For the purpose of renewable energy, the convergence of support schemes would diminish the possibility to design support scheme incompliance to the principle of free movement of goods as the common legal framework is applied. The common legal framework should be understood in terms of common objectives and structure. Though, the view from the policy perspective may enable to identify whether convergence of the support schemes is possible so that the principle of the free movement of goods will not be infringed.