| Abstract: | Magistro darbe analizuojamas tėvo vaizdavimas šiuolaikinėse lietuvių literatūrinėse pasakose. Tyrimu siekiama atsakyti, ar šiuolaikinio tėvo vaidmens šeimoje ir vaiko gyvenime kismas yra atspindimas naujausiose lietuvių literatūrinėse pasakose, o jei taip – kokie pokyčiai gali būti atpažįstami, kaip jie skiriasi nuo stereotipiško tėvo vaizdavimo tautosakoje. Tiriamoji medžiaga ir šaltiniai – 2015 metais išleistos lietuvių autorių literatūrinės pasakos. Iš viso perskaitytos 45 pasakų knygos, iš jų analizuojamos tik tos, kuriose identifikuoti autorių kuriami veikėjų tėvų paveikslai. (tokių iš viso – 28; į tyrimą įtrauktos ir paaugliams skirtos pasakos-apysakos). Pirmajame darbo skyriuje remiantis K. G. Jungo ir jo pasekėjų darbais aprašoma tėvo ir tėvystės samprata, jo vaidmuo vaiko pasaulėžiūroje, skirtingi tėvystės modeliai. Vadovaujantis Luigi Zojos teorija, išskiriami aktualūs terminai, vėliau panaudojami analizėje: tėvo paradoksas, tėvas duonpelnys, nematomas arba nesantis tėvas, naujasis tėvas. Antrajame skyriuje gilinamasi į tėvo personažo vaizdavimą tautosakinėje pasakoje, jo reikšmę ir įtaką vaikams. Teorijos iliustruojamos pavyzdžiais iš lietuvių liaudies pasakų. Trečiajame skyriuje aptariami betėvystės ir našlaitystės motyvai teorijoje ir praktikoje, o ketvirtajame atidžiai analizuojami literatūrinėse pasakose identifikuoti personažai tėvai. Atlikus analizę įsitikinta, jog tėvo vaizdinys naujausiose lietuvių literatūrinėse pasakose skiriasi nuo įprasto tautosakinėje pasakoje, tačiau realijų tiksliai neatspindi. Dažniausiai identifikuojami iš tautosakinės pasakos žinomi tradiciniai tėvai – duonpelniai (A. Umbrasienės, P. Stalionio, E. Lei ir kt. tekstuose), mokytojai (aprašomi L. ir R. Česiūnų, L. Kėvelaičio, E. Daciūtės, R. Unos ir kt.), gynėjai (V. Vasiliauskaitės, A. Jurašiaus, R. Bliūdžiuvienės, D. Dilytės ir kt. pasakose). Naujojo tėvo ženklai egzistuoja, tačiau pasirodo tik sumišę su kitais tėvų tipais (A. Butkutės, A Jurašiaus, E. Daciūtės knygos). Nors našlaitystės reiškinio mastas yra gerokai sumenkęs, išryškėja kitoks betėvystės motyvas: sąmoningas tėvų ir vaikų atsiskyrimas (K. Gudonytės, I. Zarembaitės, R. Šerelytės kūriniuose). Tėvo figūrą labiausiai linkstama vaizduoti pagarbiai, kaip autoritetą (E. Lei, V. Varkulevičienės, A. Kar knygose), humoristinio vaizdavimo beveik neaptinkama. Tėvo požiūris į save neaprašomas nė karto, todėl L. Zojos išskirto nevisaverčio tėvo atpažinti neįmanoma.
The object of this master thesis is the representation of father in contemporary Lithuanian literary tales. The analysis aims to find out whether the modern metamorphosis of father’s role in the family and child’s wellbeing is being represented in contemporary Lithuanian literary tales, and if it is, what changes can be identified and how does it differ from the stereotypical representation of father in folk tales. The sources of analysis are literary tales written by authors of Lithuanian nationality and released in Lithuania in 2015. 45 books of fairy tales have been read in total, but only those in which representations of the father exist have been analysed (28 books in total; fantasy novels for teenagers were also included). In the first chapter of the thesis the concepts of father and fatherhood are explained as well as different models of fatherhood and father’s role in child’s worldview. Theories used are formed by C. G. Jung and his followers. Using the writing of L. Zoja, relevant terms are named and depicted: the father paradox, father-breadwinner, invisible father, new father, etc. The second chapter describes the representation of father’s character in the folk tale, his importance and effect on his children. All the theories are illustrated using examples from Lithuanian folk tales. Motifs of orphanhood and fatherlessness in both theoretical works and actual literary tales are described in the third chapter, and the father characters identified in the contemporary Lithuanian literary tales are analysed in the fourth one. The analysis revealed that the representation of father in contemporary Lithuanian literary tales clearly differs from that traditionally found in folktales, but it doesn’t fully reflect current social situation. The most common types of fathers are the same ones – father breadwinner (in books by A. Umbrasienė, P. Stalionis, E. Lei, etc.), teaching father (in books by L. ir R. Česiūnai, L. Kėvelaitis, E. Daciūtė, R. Una, etc.), defending father (in books by V. Vasiliauskaitė, A. Jurašius, R. Bliūdžiuvienė, D. Dilytė, etc.). The signs of the new father in the literary tales can be identified but they don’t show up on their own: the qualities of the new father coexist with other models of fatherhood (in books by A. Butkutė, A. Jurašius, E. Daciūtė, etc.) Event though the motif of orphanhood is not that prevailing as it was in folk tales, another type of fatherlessness appears – it’s a conscious separation of father and children (in books by K. Gudonytė, I. Zarembaitė, R. Šerelytė). The father figure is most commonly represented respectfully – it’s usually an authority (in books by E. Lei, V. Varkulevičienė, A. Kar, etc.) and humorous portrayal is extremely rare. The way a father sees and understands himself is not described once, so there’s no way to identify the inferior father named by L. Zoja. |
