Rusijos saugumizavimas Lietuvos užsienio politikoje

Abstract

2014 m. Ukrainos Prezidentui Viktorui Janukovyčiui pabėgus iš šalies, Rusija įsikišo į Ukrainos vidaus reikalus pirmiausia aneksuodama Krymo pusiasalį, o vėliau ir remdama prorusiškus separatistus Rytų Ukrainoje. Po Krymo pusiasalio aneksijos bei toliau vykstant Rytų Ukrainos destabilizavimui, Rusijos konvencinė grėsmė Lietuvos saugumui pradėjo kelti ypatingą susirūpinimą. Analizuojant šią problemą per Kopenhagos saugumo mokyklos atstovo Ole Wæver saugumizacijos teorijos prizmę iškyla klausimas, kaip bandoma saugumizuoti Rusiją Lietuvos užsienio politikoje, ir ar įvardinta saugumo problema yra sėkmingai saugumizuota?

In 2014 Russia intervened in to the Ukraine internal affairs, first of all occupying Crimea peninsula, and later supporting pro-Russian separatists in Eastern Ukraine. Increasing tension in the region cause of the Kremlin ongoing aggressive foreign policy, conventional threat from Russia began to raise extraordinary concern for Lithuanian security. The question arises when analyzing this problem over Copenhagen security school presenter’s Ole Wæver securitization theory prism, how trying to securitize Russia in Lithuanian foreign policy, and whether named security problem is securitized successfully?