Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/120671
Type of publication: master thesis
Field of Science: Filologija / Philology (H004)
Author(s): Šidlauskytė, Laima
Title: Kūno fenomenologija modernistinėje prozoje: Toni Morrison „Mėlyniausia akis“ ir Ričardo Gavelio „Vilniaus pokeris“
Other Title: Phenomenology of the body in modernist prose: Toni Morrison’s “The bluest eye” and Ričardas Gavelis’ “Vilnius poker”
Extent: 56 p.
Date: 26-May-2015
Keywords: Fenomenologija;kūniškumas;intencionalumas;intersubjektyvumas;komparatyvistika;Phenomenology;corporeality;intentionality;intersubjectivity;comparative studies
Abstract: XIX–XX amžių sandūroje mokslinį filosofinį modernizmo diskursą papildė fenomenologinis kūno suvokimas. Fenomenologija kreipiasi į žmogaus patirtį, tad kūnas ir kūniškumas yra subjektai, priklausantys fenomenologiniam tyrinėjimų laukui. Magistro baigiamajame darbe analizuota modernistinė proza – amerikiečių rašytojos Toni Morrison romanas „Mėlyniausia akis“ ir lietuvių rašytojo Ričardo Gavelio romanas „Vilniaus pokeris“. Darbo tikslas – analizuoti modernistinį romaną kaip kūno steigėją, siekiant atskleisti bei palyginti kūną ir kūniškumą pasirinktuose kūriniuose. Pirmoje darbo dalyje aptariamas modernizmo dialektiškumas ir pateikiamos galimos modernistinio romano apibrėžtys; pristatomi pagrindiniai Mauriceʼo Merleau-Ponty kūno fenomenologijos aspektai; remiantis Michaelio Polanyi filosofinėmis įžvalgomis, aptariamas objekto-subjekto dichotomijos suirimas. Antroje darbo dalyje lyginamas kūno intencionalumas Toni Morrison „Mėlyniausioje akyje“ ir Ričardo Gavelio „Vilniaus pokeryje“, taip pat įvardijamos juslinio suvokimo reiškimosi galimybės abiejuose romanuose. Trečiame skyriuje, atsižvelgus į pastarąjį dešimtmetį itin suaktyvėjusius miesto tyrinėjimus įvairių mokslų diskursuose, bandoma atpažinti kūno ir miesto santykio abipusiškumą Ričardo Gavelio romane „Vilniaus pokeris“. Fenomenologinė kūno analizė parodė, kad romanuose kūnas nuolatos yra nukreiptas į kitą: į save ar savo atspindį, į kitą subjektą – žmogų (ar žmogaus idėją), miestą. „Mėlyniausioje akyje“ juodo kūno nukreiptumas į baltą kūną (o tiksliau – į balto kūno metaforą) yra destruktyvaus pobūdžio – vienuolikmetė Pecola siekia visiškos savo kūno transformacijos. „Vilniaus pokeryje“ savas kūnas suvokiamas kaip priešingas sąmonei, tačiau kartu ir pripažįstamas jo savarankiškas veikimas. Abiejuose romanuose intersubjektyvus santykis yra pagrįstas jusliškumu. Romanuose identifikuotas juslių tranzityvumas leidžia teigti, kad kūnas nėra atskirų dalių visuma – jis patiriamas kaip viena jutimo sistema. Iki šiol Ričardo Gavelio kūryba analizuota komparatyvistiniu būdu nebuvo. Šis tyrimas galėtų būti lyginamųjų Ričardo Gavelio kūrybos studijų pradžia.
Over the nineteenth and twentieth centuries scientific philosophical discourse of modernism was supplemented by phenomenological body perception. Phenomenology appeals to human experience, therefore body and corporeality are the subjects that naturally belong to the research field of phenomenology. In this Master thesis author analyses the following works of modernist prose: novel “The Bluest Eye” written by the American writer Toni Morrison and novel “Vilnius Poker” written by the Lithuanian writer Ričardas Gavelis. Author aims to analyze modernist novel as a founder of the body in order to reveal and compare body and corporeality in selected novels. The first part of Master thesis covers discussion about the dialectics of modernism and provides available definitions of modernist novel; presents main aspects of phenomenology of the body by Maurice Merleau-Ponty and discusses collapse of subject-object dichotomy based on the philosophical insights of Michael Polanyi. The second part covers comparison of body-intentionality in the Morisson’s novel “The Bluest Eye” and Gavelis’ novel “Vilnius Poker”. Additionally, opportunities of perceptual manifestations in both novels are identified. Taking into account active research of the city in various disciplines over the past decade, the third section of this research tries to identify the mutuality of relationship between body and city in Gavelis’ novel “Vilnius Poker”. The phenomenological analysis of the body revealed that body in the novels is constantly being directed to the other – itself, its own reflection; to the other subject, human being (or idea of a human); to the city. In the novel “The Bluest Eye” orientation of the black body to the white body (more precisely to the metaphor of the white body) is of a destructive nature. Eleven year old Pecola aims to achieve complete transformation of her body. In the novel “Vilnius Poker” own body is perceived as an opposite to consciousness, but at the same time it is acknowledged that body operates independently. Both novels base intersubjective relationship on conception of sensibility. Novels identify transitivity of sensibility, therefore it is clear that body is not a whole of separate parts, but it is rather perceived as a common system of senses. Up to now, works of Gavelis have never been researched by employing comparative analysis as one of the possible tools. Therefore this research might be a good start for comparative studies of Ričardas Gavelis’ works.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/120671
Affiliation(s): Humanitarinių mokslų fakultetas
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

5
checked on Mar 30, 2021

Download(s)

36
checked on Mar 31, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.