Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/120588
Type of publication: master thesis
Field of Science: Politikos mokslai / Political sciences (S002)
Author(s): Kazlauskas, Povilas
Supervisor: Jakštaitė, Gerda
Title: Išmanioji galia kaip užsienio politikos įrankis JAV santykiuose su Kinija po 2009 metų
Other Title: Smart power as a tool of foreign policy of USA in its relations with China after 2009
Extent: 66 p.
Date: 26-May-2014
Keywords: galia;išmanioji galia;JAV užsienio politika;JAV-Kinijos santykiai;power;smart power;U.S. foreign policy;USA-China relations
Abstract: Išmanioji galia visiškai naujas reiškinys tarptautiniuose santykiuose, kuris apibrėžiamas kaip sumanus kietosios ir minkštosios galių instrumentų derinimas tarpusavyje konkrečioje situacijoje, siekiant efektyvaus užsienio politikos tikslų įgyvendinimo. Išmanioji galia neatsiejama nuo JAV atvejo, kurioje net ir aukščiausi pareigūnai savo retorikoje mini išmaniąją galią kaip siekį uţsienio politikos strategijoje. Todėl reikalinga ištirti, ar JAV užsienio politikoje Kinijos atžvilgiu po 2009 metų naudoja išmaniąją galią. Darbo objektas išmaniosios galios naudojimas JAV užsienio politikoje Kinijos atžvilgiu nuo 2009 metų. Darbo tikslas yra ištirti, ar JAV naudoja išmaniąją galią kaip užsienio politikos įrankį santykiuose su Kinija po 2009 metų. Šiam tikslui įgyvendinti išsikelti 4 tikslai: pristatyti tarptautinių santykių teoriją realizmą, bei pagrindines jo idėjas ir tipus, išskiriant neoklasikinį realizmą; aptarti galios terminą tarptautiniuose santykiuose, išskiriant kietosios ir minkštosios galių tipus, bei išsamiai pristatyti išmaniosios galios koncepciją, pabrėžiant jos ištakas, apibrėžimą, taikymą ir instrumentus; atlikti JAV oficialios retorikos Kinijos atžvilgiu po 2009 metų analizę, ištiriant JAV Nacionalinę saugumo strategiją ir aukščiausių JAV pareigūnų oficialias kalbas, ir įvertinant išmaniosios galios apraiškas jose; išanalizuoti išmaniosios galios raišką JAV užsienio politikoje Kinijos atžvilgiu po 2009 metų, naudojant struktūruoto tarptautinių santykių ekspertų interviu metodą. Darbo ginamasis teiginys/ hipotezė: JAV naudoja išmaniąją galią kaip užsienio politikos įrankį Kinijos atžvilgiu po 2009 metų. Išmanioji galia paremta principu, kai konkrečioje situacijoje pasirenkamas tinkamas instrumentas ar jų derinys, užtikrinantis sėkmingą ir efektyvų užsienio politikos tikslų įgyvendinimą. Nors išmanioji galia nėra nei kietoji, nei minkštoji galia, ji dažniau apibūdinama kaip galios taikymo metodas, nei kaip nauja galios forma. Išmaniosios galios instrumentai apima tiek kietosios galios, tiek minkštosios galios instrumentus, tarp kurių galima įvardinti diplomatinius, ekonominius, karinius, politinius, teisinius ir kultūrinius įrankius. Vertinant oficialios JAV retorikos analizės rezultatus, galima teigti, kad išmanioji galia deklaruojama kaip užsienio politikos įrankis JAV santykiuose su Kinija po 2009 metų. Tiek Nacionalinė saugumo strategija, tiek oficiali aukščiausių pareigūnų retorika leidžia teigti, kad JAV siekia stiprinti prioritetiniais tapusius minkštosios galios instrumentus šalia gerai išvystytos kietosios galios. Tačiau, anot tarptautinių santykių ekspertų, išmaniosios galios naudojimą JAV santykiuose su Kinija po 2009 metų sunku įvardinti kaip svarbią JAV užsienio politikos dalį. Išmaniosios galios terminas yra tinkamas apibūdinant JAV užsienio politiką Kinijos atžvilgiu po 2009 metų, tačiau nėra aktualus tos politikos formavime.
Smart power is a completely new phenomenon in international relations. It is defined as a smart combination of hard and soft powers„tools, which leads to effective foreign policy. Smart power is closely related with the case of the United States, in which even the highest officials in their rhetorics use the term of smart power. According to officials, smart power is an objective in foreign policy. Therefore there is a need to research if the USA uses smart power in its foreign policy towards China after 2009. The subject of this study is the use of smart power in foreign policy of the United States towards China since 2009. The aim of this study is to research if the U.S. uses the smart power as a tool of foreign policy in relations with China after the year 2009. To achieve this aim the following goals are settled: to present a theory of international relations realism, and its main ideas and types, distinguishing neoclassical realism; to discuss the term of power in international relations by distinguishing soft and hard power forms, and to present the concept of smart power by highlighting its origins, definition, application and tools; to perform an analyses of official U. S. rhetorics towards China after year 2009 by analyzing National security strategy and the speeches of the highest officials, and by evaluating the smart power evidence in those rhetorics; to analyze the smart power in U.S. foreign policy towards China after 2009 by using a structured interview method with international relations‟ experts. The defendant statement/hypothesis of this paper: the United States uses smart power as a tool of foreign policy towards China after 2009. Smart power is based on the principle when in a given situation the appropriate tool or combination of tools is selected in order to reach successful and effective foreign policy. While the smart power is neither hard nor soft power, it is often described as the method of power application, but not as a new form of power. The tools of smart power include both hard power and soft power tools, between which there are diplomatic, economic, military, political, legal and cultural instruments. The results of official U.S. rhetorics analyses suggest that smart power is declared as a foreign policy of U.S. towards China tool after 2009. Both the National Security Strategy and the official rhetoric of the highest officials suggest that the United States seeks to strengthen soft power tools, which became the priority, together with well-developed hard power. However, according to experts on international relations, the use of smart power in U.S. relations with China after 2009 is unimportant part of foreign policy. Smart power is an appropriate term to describe U.S foreign policy towards China after 2009, but it is not relevant during the process of policy formation.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/120588
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

9
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

19
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.