Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/120574
Type of publication: master thesis
Field of Science: Politikos mokslai / Political sciences (S002)
Author(s): Veličkaitė, Loreta
Title: ES prieglobsčio politikos įgyvendinimas Lietuvoje
Other Title: The implementation of EU asylum policy in Lithuania
Extent: 94 p.
Date: 28-May-2014
Keywords: ES prieglobsčio politika;pabėgėlio statusas;ES prieglobsčio direktyvos;institucinė bazė;EU asylum policy;refugee status;EU asylum directives;institutional basis
Abstract: Šio darbo tikslas yra ištirti ES prieglobsčio politikos įgyvendinimą Lietuvoje instituciniu ir teisiniu aspektais. Darbe yra tiriama ES prieglobsčio politikos teisinė bazė, išskiriant pagrindinius šią politiką reglamentuojančius teisės aktus ir įgyvendinančias institucijas. Taip pat yra atliekama dabartinės Lietuvos prieglobsčio politikos situacijos analizė bei nagrinėjama kaip Lietuvoje yra harmonizuojami be įgyvendinami ES prieglobsčio politikos teisės aktai. Empiriniu tyrimu buvo siekiama įvertinti ES prieglobsčio politikos įgyvendinimo Lietuvoje institucinės ir teisinės bazės probleminius aspektus. Šiuo metu yra įgyvendinamas antrasis BEPS kūrimo etapas, kuriuo yra numatyta iki 2015 m. liepos mėn. galutinai suvienodinti ES valstybių narių prieglobsčio sistemas. Lietuvos narystė ES nebuvo reikšmingas kriterijus pabėgėlių srautų padidėjimui šalyje, Lietuva tapo patraukli kaip tranzito valstybė. Didžioji dalis ES prieglobsčio direktyvų nuostatų atsispindi UTPĮ, tačiau jų yra ir poįstatyminiuose teisės aktuose. Dalies ES prieglobsčio direktyvų nuostatos yra perkeltos teisingai, tačiau kai kuriose srityse direktyvos turėjo neigiamą poveikį, ypač dėl papildomų pabėgėlio statuso netaikymo ir pasibaigimo nuostatų. Vertinant iš kitos pusės ES prieglobsčio direktyvų įgyvendinimas turėjo teigiamą poveikį, kaip, pavyzdžiui, nemokamos teisinės pagalbos prieglobsčio prašytojams įteisinimas, įvestos platesnės galimybės pasinaudoti švietimo ir sveikatos apsaugos sistema ir pan. Pastebimas poreikis perskirstyti funkcijas kai kuriose prieglobsčio politiką įgyvendinančiose institucijose, ypatingai MD. Nepaisant to, kad Lietuva nepatiria didelės pabėgėlių naštos, Lietuvai iš ES gaunamų lėšų prieglobsčio politikos srityje nepakanka, paminėtinas ir žmogiškųjų išteklių finansavimo stygius. Šiuo metu viena iš svarbiausių iniciatyvų yra Užsieniečių registracijos centro Pabradėje renovacija, kuri yra būtina dėl itin blogų jame esančių materialių sąlygų. Pagrindinė sisteminė problema, kurią būtina spręsti nedelsiant, tai užsieniečių integracijos sistemos ir ją koordinuojančios institucijos nebuvimas.
The aim of this paper is to analyse the implementation of EU asylum policy in Lithuania by institutional and legal aspects. This paper analyses the legal basis of EU asylum policy, marking the main laws which regulate EU asylum policy and its implementing institutions. It also examines the current situation of Lithuanian asylum policy and how the legal basis of EU asylum policy is harmonized and implemented in Lithuanian system. The empirical research was aimed at evaluating the problemical aspects of institutional and legal basis in the implementation of EU asylum policy in Lithuania. At the moment the second stage of common EU asylum policy system is being exercised. In conformity with it, the main asylum system procedures in EU member states should be equalized by July 2015. Lithuania‘s EU memebership was not a significant criterion for the increase of refugees‘ flows in the country but Lithuania has become attractive as a transit country. The main part of the provisions of EU asylum directives reflect in the law on the legal status of foreigners, though they also reflect in secondary legislation acts. The most of provisions are transfered correctly, however in some areas directives has had a negative impact, especially concerning the provisions about additional refugee status. On the other hand, the implementation of EU asylum directives has provided a positive effect in such areas as the validation of free legal assistance to asylum seekers, introducing wider opportunities to use education and health care system and etc. There is noticed the demand of the redistribution of functions in some asylum policy implementing institutions in Lithuania, especially in Migration department. Despite the fact that Lithuania does not experience the significant burden of refugees, th EU funding for asylum policy in Lithuania is not enough, it‘s also worth mentioning the lack of finance in the area of human resources. At the moment one of the most important initiatives is the renovation of Foreigners‘ registration centre in Pabradė, which is necessary due to the very poor material conditions. The main institutional issue is the absence of foreigners‘ integration system and the lack of its coordinating body.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/120574
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

8
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

32
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.