| Abstract: | Pagrindinė šio tyrimo prielaida yra, kad sprendimo priėmime dėl vaiko paėmimo iš šeimos dalyvaujantis socialinis darbuotojas fokusuojasi į organizacinius, profesinius veiksnius bei subjektyvų situacijos šeimoje vertinimą, nepakankamai dėmesio skirdamas teisės aktuose įtvirtintiems veiksniams. Kai kuriose valstybėse teisė yra vienas pagrindinių socialinio darbo įgaliojimų, kuris suteikia galimybę veikti: „per mažai, per vėlai“; „per daug, per greitai“; „teisingai“ (Braye, Preston Shoot, 2006). Kiek teisės aktai, galiojantys šiuo metu, gali padėti ir atvirkščiai, trukdyti veikti profesionaliam socialiniam darbuotojui? Atliekamu tyrimu siekiama atskleisti, kokią vietą socialinio darbuotojo sprendime paimti vaiką iš šeimos užima įstatymas. Kokie prieštaravimai praktikoje kyla tarp socialinio darbo su šeima ir tarptautiniuose bei vietos teisės aktuose įtvirtintų nuostatų? Tyrimo tikslas - atskleisti vaiko paėmimo iš šeimos legitimavimo prieštaravimus, kylančius teisinių, profesinių ir asmeninių veiksnių sąveikoje, socialiniam darbuotojui priimant sprendimus dėl vaiko paėmimo iš šeimos. Tyrimo teorinis konceptas grindžiamas kritinės teorijos paradigma, siekiama remtis kritiniu požiūriu ir kritiniu socialiniu darbu. Kritinės teorijos šalininkų siekis suvokti realybę, tokią kokia ji yra ir tik tada ieškoti galimybės realybės pokyčiui, dera su šio darbo idėja. Tyrimui pasirinkta kokybinė prieiga. Pasirinktas tyrimo naudojant vinjetes metodo elementas, kuris naudojamas pusiau struktūruoto interviu klausimams. Tyrimo duomenys analizuoti remiantis grindžiamosios teorijos strategija. Tyrime dalyvavo 8 socialinės darbuotojos. Pradiniame tyrimo duomenų analizės etape atsiskleidė trys pagrindinės temos, kurios vėliau išskirstytos į kategorijas, atskleidžiančios tyrimo dalyvių išreikštas pozicijas, t.y. socialinė darbuotoja – „teisininkė“, socialinė darbuotoja „profesionalė“ ir socialinė darbuotoja „tiesiog moteriškė“. Pirmoji pozicija atskleidė, kad tyrime dalyvavusios socialinės darbuotojos priimdamos sprendimą dėl vaiko paėmimo iš šeimos kalba retorika būdinga teisės aktams, kuriuose įtvirtinamos vaiko globos nustatymo nuostatos. Socialinės darbuotojos – „profesionalės“ pozicija, tyrimo duomenų analizėje, atsiskleidė, kaip stipriausiai išreikšta. Socialinės darbuotojos – „profesionalės“ tikslu iškeliamas vaikų išsaugojimas biologinėje šeimoje, koncertuojamasi į galimybių vaikams likti šeimoje paiešką. Socialinės darbuotojos – „tiesiog moteriškės“ pozicija, tyrimo duomenų analizėje atsiskleidė, kaip mažiausiai išreikšta. Ši pozicija atskleidė, kad socialinės darbuotojos priimdamos sprendimą dėl vaiko paėmimo iš šeimos neišvengiamai patiria emocijas, kurios yra skausmingos bei sunkios ir sukelia tam tikrą profesinę frustraciją.
The main assumption of this study is that the social worker participating in the decision to remove a child from a family, mainly focuses on organizational, occupational factors and evaluates the family situation subjectively. In some countries the law is one of the main powers in the social work, which gives the opportunity to act: “too little, too late‘; “too much, too soon“; “just right” (Braye, Preston Shoot, 2006). How much the legal acts currently in force can help and, vice versa, to interfere the professional social worker? The research carried out aims to reveal what place in the social worker‘s decision to remove a child from a family the law takes. What contradictions are met in practice between the social work with a family and the provisions established in the international and local legal acts? The aim of the study – to reveal the contradictions of the child removal from a family legitimacy, which emerge in the interaction of legal, professional and personal factors while the social worker makes up the decision concerning the child removal from a family. The theoretical research concept is based on the critical theory paradigm. It aims to appeal to the critical approach and critical social work. The critical theory followers seek to perceive the reality exactly the way it is and only then to look for a possibility of reality change, consistent with the idea of work. The qualitative approach was chosen for the study. The selected study of using vignettes method element was used for the semi-structured interview questions. The study data was analysed based on the grounded theory strategy. Eight social workers participated in this research. In the initial stage of the study data analysis the three main topics, which later were divided into the categories, revealing the positions expressed by the participants, i.e. the social worker is a “lawyer“, social worker – “a professional“ and social worker “a just woman“ showed up. The first position, i.e. “lawyer” showed that the social workers’ participating in the decision to remove a child from a family making rhetoric is typical for the legal acts, which establish the provisions of the child custody determination. The position of a social worker – “professional” revealed in the data analysis as the most strongly expressed. The aim of the social worker referred as “professional” is to save the child‘s biological family and it focuses on the search for the possibilities for children to remain in the family. The position of the social worker as “just woman” in the data analysis showed up as the least expressed. This position revealed that social workers’ participating in the decision to remove a child from a family inevitably encounter the emotions, which are painful and lead to the particular professional frustration. |
