| Abstract: | Šiandien vis dažniau girdime sąvoką „socialinės rizikos šeima“. Darbo su socialinės rizikos šeimomis metodinėse rekomendacijose ( 2003) rašoma, kad „socialinės rizikos šeima – tai šeima, kurioje narių bendradarbiavimas ir emocinis bendravimas yra sutrikę ir kurios neigiama aplinka neskatina sveiko ir produktyvaus asmenybės augimo ir vystymosi“. „Šeima yra pirminis socialinis institutas, kuris kiekvienoje visuomenėje užtikrina socialų gyvenimo būdą grindžiančių vertybių, elgesio normų, formalių ir neformalių taisyklių visumą. Visuomenės gyvenimas pakrinka, jei šeimai stinga palaikymo ir apsaugos“ (Valstybinė šeimos koncepcija 2008 m. birželio 3 d.). Šiame moksliniame tyrime dėmesys yra kreipiamas į socialinės rizikos šeimas ir vyraujančius jose tarpusavio santykius. Tyrimo klausimai: Kokie tarpusavio santykiai vyrauja socialinės rizikos šeimoje? 2. Kokie socialinės rizikos šeimos narių ir socialinio darbuotojo santykiai teikiant pagalbą? Tikslas: atskleisti socialinės rizikos šeimose vyraujančius tarpusavio santykius išryškinant socialinio darbuotojo ir socialinės rizikos šeimos narių santykių pobūdį, teikiant pagalbą socialinės rizikos šeimoms. Šio tyrimo objektas yra tarpusavio santykiai socialinės rizikos šeimoje. Mokslino tyrimo metu buvo iškelti šie uždaviniai: 1. Aprašyti tarpusavio santykius šeimoje. 2. Atskleisti, kaip socialinės rizikos šeimose gyvenančios moterys apibūdina tarpusavio santykius. 3. Atskleisti, kaip socialinis darbuotojas teikia pagalbą gerinant socialinės rizikos šeimos narių tarpusavio santykius. Tyrime remtąsi interpretatyvistinė-konstruktyvistinė ontologija, kuri numano, jog socialiniai reiškiniai ir jų prasmės neegzistuoja savaime, juos konstruoja socialiniai veikėjai, žmonės bei tyrėjai. Socialinio konstruktyvizmo atstovai teigia, kad realybė yra sukonstruota pačių žmonių, tradicijų bei tarpusavio santykių. Šiuo atveju, pati socialinės rizikos šeima ir konstruoja tarpusavio santykius. „Ši teorija teigia, kad nėra vienos absoliučios tiesos ir tikrovės“ (Ruškus J., Mažeikienė N. ir kt., 2005). Tyrimo dalyvės yra moterys, gyvenančios socialinės rizikos šeimose. Tyrimo metu gauti duomenys buvo analizuojami atvejo analizės metodu. Tyrimo metu buvo atskleista, kad priklausomybių problemos užgožia tarpusavio santykių svarbą šeimos funkcionavimui. Bendravimas šeimoje lieka tik komunikavimo dalimi, norint pranešti savo poreikius. Remiantis tyrimo duomenimis ir išvadomis, taip pat parengtos rekomendacijos, kurias pasitelkus būtų gerinamas socialinio darbo organizavimas socialinės rizikos šeimoms, siekiant stiprinti tarpusavio santykus šeimoje.
Concept “Social risk family” is used more and more often in nowadays. In Methodological recommendations for work with risk families (2003) it is written that “social risk family is a family in which cooperation of family members and their emotional relations are disturbed and in which negative environment is not supporting healthy and productive development of personality”. Family is a primary social institute, which keeps whole system of values, norms of behaviour, formal and informal rules which ensures social live in a society. “Life of society collapse if family lacks support and protection (National conception of the Family, 2008). This research is about social risk families and their interpersonal relations. Research questions are: What are interpersonal relations in social risk families? What are relations of social risk family members’ and social worker in services provision? The goal of the research is to reveal dominating interpersonal relations in risk families, emphasising relations of social risk family members’ and social worker in services provision for risk families. The object of the research is interpersonal relations in risk families. The aims of the research are: 1. To describe interpersonal relations in the family. 2. To reveal how women in risk families describe their interpersonal relations. 3. To reveal how social worker provides services in order to make better interpersonal relations in risk families. Research is based on interpretive-constructionist ontology, which defines that social phenomenon and its meaning doesn’t exist as itself, it is constructed by social actors, people and researcher. Theorists of social constructivism say that reality is constructed by people, traditions and interpersonal relations. In the case of the research, social risk family constructs its interpersonal relations. “This theory says that there is no one truth or reality” (Ruškus J., Mažeikienė N. et al., 2005). Research participants are women who live in risk families. Research data is analysed using case analysis method. Research data shows that problems of addictions grow over the interpersonal relations. Interaction in the family used only for communication, in informing about personal needs. Recommendations are provided, based on research data and conclusions. They could be used for improvement of social work with risk families in strengthening their interpersonal relations. |
