| Abstract: | According to the latest (2008) WHO and UNAIDS global estimates, women comprise about 50 per cent of people living with HIV. Every year in Kazakhstan the number of women acquiring HIV is constantly growing. For December 2013 the ration of HIV-positive men to women was 67.8 to 32.2 per cent and sexual way of transmission increases every month. Gender inequalities as a key driver of the epidemic is expressed in the form of gender norms related to masculinity, violence against women, physiological vulnerability, lack of education and economic security, and care-giving functions. All these reasons make women with HIV to seek for medical and psychosocial services and their attempts are not always successful. This qualitative study explored the experiences of Kazakhstan women with HIV in accessing medical and psychosocial services either individually or together with social workers. The research was based on feminist theoretical perspectives, Foucault's conception of “bio-power” and Bourdieu’s idea of “habitus”. The objective of the study was to explore the experiences of Kazakhstan women with HIV in accessing medical and psychosocial services. Seven HIV-positive female research participants from six Kazakhstan cities were interviewed, six of them had significant working experience in HIV field (NGO leaders/ activists), and all of them have been operating as community social workers for women living with HIV. Stories shared by research participants were analyzed as cases aiming to “draw” the portrait of typical Kazakhstan women with HIV accessing medical and psychosocial services, to identify the spectrum of services in need and common problems women face accessing them. Though the institute of social work has been recently introduced in Kazakhstan, the author analyzed women’s experiences of cooperation with social worker. The findings revealed that there are two “types” of women with HIV in Kazakhstan – marginalized women practicing risky behavior with low level of life quality and depressed women infected by sexual way of transmission. The spectrum of social services needed depends a lot on the social status of the woman with HIV but access to these services has improved significantly recently. Data analysis showed that all women with HIV need medical and psychological services and there are a number of obstacles impeding successful access. In spite of negative features identified by research participants existing social workers provide obvious support for women with HIV in accessing medical and psychosocial services.
Pagal naujausius PSO ir UNAIDS duomenis (2008) tarp sergančiųjų ŽIV moterys sudaro 50 procentų. Kiekvienais metais, moterų sergančių ŽIV, skaičius Kazachstane nuolat auga. 2013 metų gruodžio mėnesio duomenis ŽIV užsikrėtusių vyrų ir moterų rodiklis buvo 67.8 ir 32.2 procento. Lytiniu būdu užkrečiamų atvejų skaičius didėja kiekvieną mėnesį. Patiriama lyčių nelygybė, yra pagrindinė epidemijos išraiškos lyties atžvilgiu forma, susijusi su vyriškumu, smurtu prieš moteris, psichologiniu pažeidžiamumu, išsilavinimo trūkumu, ekonominiu saugumu bei globos funkcijų atlikimu. Visos šios išvardintos priežastys lemia moterų, sergančių ŽIV, siekį kreiptis dėl medicininių ir psichosocialinių paslaugų, tačiau ne visuomet jų pastangos būna sėkmingos. Atliktas kokybinis tyrimas atskleidžia moterų, sergančių ŽIV, individualias arba kartu su socialiniu darbuotoju įgytas patirtis, kreipiantis dėl medicinų ir psichosocialinių paslaugų Kazachstane. Atliekant tyrimą remtasi feminizmo teorine prieiga, Focault koncepcija „bio-power“ ir Bourdieu „habitus“ idėja. Tyrimo tikslas – atskleisti moterų, sergančių ŽIV patirtis, kreipiantis dėl medicinų ir psichosocialinių paslaugų Kazachstane. Tyrimo dalyvės yra septynios moterys iš skirtingų 6 Kazachstano miestų. Šešios iš septynių tyrimo dalyvių turi reikšmingą profesinę patirtį dirbant su ŽIV sergančiomis moteris (NVO vadovės/aktyvistės) ir bendradarbiavimo su socialiniais darbuotojais bendruomenėse patirtį, kurie teikia paslaugas moterims, sergančioms ŽIV. Tyrimo dalyvių papasakotos istorijos, analizuotos kaip atskiri atvejai, siekiant „nupiešti“ tipinius moterų, sergančių ŽIV ir siekiančių gauti medicinines ir psichosocialines paslaugas Kazachstane, portretus; identifikuoti tipinių paslaugų spektrą pagal poreikius ir dažniausiai moterų patiriamas problemas siekiant gauti paslaugas. Nors ir neseniai veikia socialinio darbo institutas Kazachstane, tyrėja analizavo moterų patirtis bendradarbiaujant su socialiniu darbuotoju. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad yra du „tipai“ moterų sergančių ŽIV Kazachstane – atstumtos moterys, besielgiančios rizikingai ir patiriančios žemą gyvenimo kokybę ir moterys, sergančios depresija, kurios ŽIV užsikrėtė lytiniu būdu. Reikalingų socialinių paslaugų spektras labai daug priklauso nuo moterų, sergančių ŽIV, socialinio statuso, tačiau prieinamumas prie šių paslaugų žymiai pagerėjęs pastaruoju metu. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad visos moterys, kurios serga ŽIV, turi poreikį medicininėms ir psichosocialinėms paslaugoms, tačiau vis tebėra daugybė trukdžių jas gaunant. Nepaisant neigiamų bruožų, kuriuos įvardino tyrimo dalyvės, dirbantys socialiniai darbuotojai teikia akivaizdžią pagalbą moterims, sergančioms ŽIV, siekiant gauti medicinines ir psichosocialines paslaugas. |
