Biuro darbuotojų organizacinio pilietiškumo sąsajos su įsitraukimu į darbą bei suvokiamu organizaciniu palaikymu

Abstract

Tyrimo tikslas - įvertinti organizacinį pilietiškumą skirtingose darbuotojų socialinėse demografinėse grupėse bei nustatyti ryšius tarp darbuotojų organizacinio pilietiškumo ir įsitraukimo į darbą ir suvokiamo organizacinio palaikymo taip pat išsiaiškinti, kokią prognostinę vertę organizaciniam pilietiškumui turi socialinės demografinės grupės, įsiraukimas į darbą ir suvokiamas organizacinis palaikymas. Tyrime dalyvavo 265 įvairaus amžiaus, lyties, išsilavinimo ir skirtingo darbo pobūdžio biuro darbuotojai Tyrimo rezultatai parodė, jog aukštąjį išsilavinimą turintys darbuotojai pasižymi aukštesniu organizaciniu pilietiškumu, nei kitokį išsilavinimą turintys darbuotojai. Organizacinio pilietiškumo išreikštumas lyties, amžiaus ir darbo pobūdžio grupėse statistiškai reikšmingai neišsiskyrė. Labiau į darbą įsitraukę darbuotojai yra pilietiškesni nei mažiau į darbą įsitraukę darbuotojai. Darbuotojų bendras aukštesnis organizacinis pilietiškumas siejasi su didesniu bendru suvokiamu organizaciniu palaikymu. Vyrų grupėje su suvokiamu organizaciniu pilietiškumu siejosi bendras organizacinis pilietiškumas bei šitie jo komponentai: altruizmas ir kilnumas. Moterų grupėje su suvokiamu organizaciniu pilietiškumu siejosi tokie organizacinio pilietiškumo komponentai kaip altruizmas, kilnumas ir pagarbumas. Darbuotojų su aukštuoju išsilavinimu grupėje su suvokiamu organizaciniu pilietiškumu siejosi bendras organizacinis pilietiškumas bei šie jo komponentai: altruizmas, kilnumas ir pagarbumas. Kitokį nei aukštąjį išsilavinimą turinčių darbuotojų grupėje su suvokiamu organizaciniu pilietiškumu siejosi tokie organizacinio pilietiškumo komponentai kaip sąžiningumas ir kilnumas. Organizacinį pilietiškumą prognozuoja darbuotojų įsitraukimas į darbą, suvokiamas organizacinis palaikymas lyginant su sociodemografiniais reiškiniais. Iš sociodemografinių reiškinių veiksmingiausiai organizacinį pilietiškumą prognozuoja aukštasis išsilavinimas.

The aim of this study – to rate organizational citizenship behavior in different employees social demographic groups, to determine ties between organizational citizenship behavior, employee engagement and perceived organizational support also to examine which prognose worth organizational citizenship behavior, social demographic groups has got employee engagement and perceived organizational support. The study included 265 respondents with a wide variety of age, gender, education and different work ranking. The results of this study has showed us, that employees who have the high degree of education demonstrates higher organizational citizenship than other employees who have a different level of education. Organizational citizenship behavior statistically didn’t change significantly on different gender, age and work specialty. More engaged employees is more citizenship like than less engaged employees. General employees higher organizational citizenship ties with bigger general perceived organizational support. Male group with perceived organizational citizenship tied general organizational citizenship and these components: altruism and sportsmanship. Female group with perceived organizational citizenship tied these organizational citizenships components like altruism, sportsmanship and courtesy. Employees’ with high education group and perceived organizational citizenship tied general organizational citizenships and these components: altruism, sportsmanship and courtesy. Different than high education having employee groups with perceived organizational citizenship tied these organizational citizenship components like conscientiousness and sportsmanship. Organizational citizenship predicts employees’ engagement to work, perceived organizational support compared to socio-democratic occurrences. From socio-democratic occurrences effectively Organizational citizenship predict higher education.