| Abstract: | Magistriniame darbe nagrinėjama itin aktuali šiandienos tema: Europos Sąjungos – Rusijos energetinio saugumo dialogas, pasižymintis tiek bendradarbiavimu, tiek nesutarimais. Energetikos klausimai apskritai yra reikšminga užsienio politikos dalis, daranti tiesioginę įtaką kitoms politikos sritims ir bendrai saugumo situacijai. Europos Sąjungos ir Rusijos atveju energetinio saugumo dialogas tampa viena svarbiausių viso bendradarbiavimo sferų. Magistrinio darbo objektas – Europos Sąjungos ir Rusijos bendradarbiavimas energetinio saugumo srityje. Darbo tikslas – apžvelgti ir įvertinti Europos Sąjungos ir Rusijos santykių energetinio saugumo srityje problematiką ir perspektyvas. Kad tikslas būtų pasiektas, iškelti uždaviniai apžvelgti energetinio saugumo vietą saugumo studijose; apibrėžti energetinio saugumo sampratą ir siūlomas gaires analizei Angliškosios mokyklos ir Sugrėsminimo teorijos kontekste; išanalizuoti energetikos sugrėsminimo veiksnius, lemiančius ES ir Rusijos santykius energetikoje; apžvelgti ir įvertinti ES ir Rusijos energetinio saugumo problematiką; išskirti galimas ES - Rusijos energetinio saugumo dialogo perspektyvas. Atsižvelgiant į tikslą, suformuluotas ginamasis teiginys: ES ir Rusijos energetinio saugumo dialogas nesivysto konstruktyviai, nes jis vyksta skirtingais lygmenimis: ES energetikos problemas sprendžia politizuotame lygmenyje, o Rusija sugrėsmintame lygmenyje.Darbe derinti keli tyrimo metodai: tiriant ES ir Rusijos energetinio saugumo dialogo vystymąsi, apžvelgiant energetinio saugumo sampratą pagal Angliškosios mokyklos teoriją, naudotas aprašomasis – analitinis metodas. ES ir Rusijos strateginių dokumentų analizei pasirinktas dokumentų analizės metodas, taip pat naudotas diskurso analizės metodas. Darbą sudaro įvadas, trys dalys ir išvados. Pirmojoje dalyje aptariamos saugumo studijos, jų kryptys ir raida, energetinio saugumo samprata bei apibrėžimas pagal Angliškosios mokyklos teoriją. Antroji dalis – Rusijos ir ES energetikos sugrėsminimo veiksnių, prioritetų, pasirinktų energetinio saugumo užtikrinimui, analizė. Trečioji dalis - sugrėsminimo veiksnių įtakos ES ir Rusijos energetiniam bendradarbiavimui prognozės. Atlikta analizė atskleidė, jog energetinio saugumo svarba saugumo studijose pastaruoju metu itin išaugo. Išvadose pabrėžiama, jog ES energetinio saugumo klausimus priskiria bendrajai vidaus politikai, o ne saugumo darbotvarkei. Tuo tarpu Rusijoje energetinis saugumas tiesiogiai siejamas su nacionaliniu saugumu, o energetikos sektorius ir valdžios institucijos pasižymi itin artimais ryšiais. Energetinio saugumo klausimai peržengia įprastinės politinės darbotvarkės ribas, tad Rusijos energetika yra perkelta į sugrėsmintą lygmenį. Tai patvirtina iškeltą ginamąjį teiginį: Rusijoje energetika yra sugrėsminta, o ES – nesugrėsminta, dėl ko energetinio saugumo dialogas tampa sudėtingas.
The Master’s thesis analyzes relevant topic of today which has become an inseparable part of the present-day political discourse: the EU – Russia energy security dialogue. Energy issues in general are a significant part of foreign policy and one of the hot – button issues of an inter – relationship, which has a direct influence on other political areas and the overall security situation. The object of the Master’s thesis is the EU-Russia energy relations. The goal of the paper is to analyze the issues of the EU-Russia energy security dialogue. It investigates the securitization of energy in Russia and the EU and how it affects the energy security dialogue. In order to achieve the goal, the following objectives were formulated: to review the place of energy security in the security studies; define the concept and offered guideline of energy security according to the securitization theory of the English School and Securitization theory;, to analyze the factors of energy securitization which decide the EU-Russia energy security dialogue; to review and evaluate issues of the energy security dialogue between EU and Russia and to determine the perspective of this dialogue. The thesis statement has been formulated: the EU-Russia energy security dialogue is not being developed constructively, because it is taking place on different levels: the energy is not securitized in the EU and securitized in Russia. The paper employed several research methods: while analyzing the development of EU-Russia energy security dialogue and reviewing the concept of energy security based on the theory of the English School, the descriptive – analytical method was used. For the study of strategic documents of the EU and Russia, the method of document analysis was applied also was used analises of discourse. The paper consists of the introduction, three sections and the conclusion. The first section discusses the studies of security, the theoretical concept of energy security and its definition according to the English School. The second section analyzes Russia-EU energy securitization factors, the priorities which both sides choose in order to ensure safety. The third section consists of predictions of the impact of securitization factors on the energy cooperation between the EU and Russia. The conclusions emphasize that the EU classifies the issues of energy security as a part of the general domestic policies, instead of the security agenda. According to the criteria of the English School of security, such an energy policy is not securitized. In Russia the energy safety is directly connected to national security, therefore energy in Russia is moved up to a securitized level. This confirms the thesis statement: energy is securitized in Russia and not securitized in the EU, which is why the energy security dialogue becomes complicated. |
