Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/120408
Full metadata record
DC FieldValueLanguage
dc.contributor.advisorJonutytė, Jurga-
dc.contributor.authorStatkevičius, Tomas-
dc.date.accessioned2020-12-22T20:46:50Z-
dc.date.available2020-12-22T20:46:50Z-
dc.date.issued2013-05-27-
dc.identifier.urihttps://hdl.handle.net/20.500.12259/120408-
dc.description.abstractLietuva, Latvija ir Estija yra nacionalinės valstybės, pasižyminčios svarbiausiais modernaus valstybingumo atributais. Susikūrusios kaip tautinės valstybės, vėliau praradusios valstybingumą ir vėl jį atkūrusios, Baltijos šalys, pateko į sparčios globalizacijos ir regioninės integracijos pasaulį, veikiantį tradicines valstybingumo sampratas. „Vienos tautos, vienos kalbos, vienos kultūros, vienos valstybės“ pagrindu kurtos Lietuva, Latvija ir Estija į XXI amžių įžengė tęsdamos politinės bendruomenės formavimo projektus. Nacionalinė valstybė šiame darbe bus suprantama ne tik kaip teritorinis-politinis darinys, bet ir kaip jai lojalią politinę bendruomenę mėginantis kurti ir reprodukuoti socialinis aktorius. Šiam tikslui pasiekti nacionalinė valstybė naudojasi įvairiais instituciniais mechanizmais, pasitelkia ne tik juridines priemones, bet ir vertybinius argumentus. Pasinaudojant konstruktyvistine prieiga galima tirti politinės bendruomenės Baltijos šalyse formavimosi procesus, nustatyti esmines politikos sritis, veikiančias politinės bendruomenės sampratą ir palyginti jas platesnėje perspektyvoje įtraukiant „idealiuosius tipus“, istoriškai susiformavusius Vakarų šalyse. Istorija, kalba ir pilietybė – atributai, suteikiantys Baltijos šalių politinėms bendruomenėms turinį ir formą, todėl politikos jų atžvilgiu palyginimas parodo esminius skirtumus, lemiančius kitoniškas politinės bendruomenės sampratas Baltijos šalyse. Latvijoje ir Estijoje besiformuojantys modeliai panašūs į „vokiškąjį“ nacionalinės valstybės modelį, tuo tarpu Lietuvos nacionalinės valstybės modelis išgyvena transformaciją – tolsta nuo istoriškai artimiausio „vokiškojo“ ir tampa panašus į „prancūziškąjį“ tipą. Tokias valstybingumo tendencijas lemia kultūrinė patirtis, etninė sudėtis ir aktualizuojamas istorinis paveldas.lt
dc.description.abstractLithuania, Latvia and Estonia are nation-states that have all of the essential attributes of modern statehood. At first they had established themselves as ethnocultural nation-states, later lost their independence and then reemerged straight into the world which was hardly influenced by globalization and regional integration. The principle of “one nation, one language, one culture, one state” was already ideologically obsolete in modern discourse, however this was the basic principle on which the Baltic States were created. The nation-state in this thesis will be understood not only as territorial-political entity, but also as a social actor which puts efforts in political community building and reproducing it. In order to achieve these goals nation-state uses various institutional mechanisms; invokes legal remedies and arguments of inward values. Constructivist approach can help to investigate the processes of political community building in the Baltic States and to identify substantial fields of politics that determine the perception of political community. This also allows comparing them in a broader perspective – with “ideal types” of nation-state that appeared in the West. History, language and citizenship – these are the attributes that provide the political communities of the Baltic States with content and form; therefore the comparison of the policies towards those attributes indicates differences which determine different models of political community-shaping in the Baltic States. Latvian and Estonian models resemble the “German” type of nation-state, while Lithuanian model seems to go through the transformation – recedes from historically closest “German” model and approaches “French” type of nation-state. Such tendencies are determined by cultural experiences, ethnic composition and by giving importance to a particular historical heritage.en
dc.description.sponsorshipVytauto Didžiojo universitetaslt
dc.format.extent125 p.-
dc.language.isolt-
dc.subjectnacionalizmaslt
dc.subjectnacionalinė valstybėlt
dc.subjectLietuvalt
dc.subjectLatvijalt
dc.subjectEstijalt
dc.subjectnationalismen
dc.subjectnation-stateen
dc.subjectLithuaniaen
dc.subjectLatviaen
dc.subjectEstoniaen
dc.subject.otherPolitikos mokslai / Political sciences (S002)-
dc.titleNacionalinės valstybės idėja Baltijos šalyse: kaita ir perspektyvos XXI amžiujelt
dc.title.alternativeThe Idea of the Nation-State in the Baltic States: Transformations and Perspectives in the 21st Centuryen
dc.typemaster thesis-
item.fulltextWith Fulltext-
item.grantfulltextopen-
crisitem.author.deptPolitikos mokslų ir diplomatijos fakultetas-
crisitem.author.deptFilosofijos katedra-
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018
Files in This Item:
Show simple item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

10
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

87
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.