Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/120391
Type of publication: master thesis
Field of Science: Politikos mokslai / Political sciences (S002)
Author(s): Grigaitis, Rytis
Title: Europos Sąjungos žmogaus teisių politikos dimensija: LGBTIQ atvejis
Other Title: Dimension of the European Union human rights policy: LGBTIQ aspect
Extent: 82 p.
Date: 1-Jun-2010
Keywords: Europos Sąjunga;žmogaus teisių politika;LGBTIQ;Europos pilietybė;European Union;Human rights policy;LGBTIQ;European citizenship
Abstract: Magistro darbe nagrinėjama Europos Sąjungos žmogaus teisių politikos dimensija LGBTIQ bendruomenės teisių atveju. Mastrichto sutartimi Sąjunga įsipareigojo gerbti žmogaus teises ir laisves bei sukurti lygaus traktavimo, universalumo ir nedalomumo principais paremtą žmogaus teisių politiką. LGBTIQ bendruomenė – tai homoseksualūs, biseksualūs, translyčiai ir kiti asmenys, nepriklausantys heteroseksualiajai visuomenės daliai. Darbo pradžioje pristatoma žmogaus teisių politika, vykdyta iki 1993 metų. Tais metais Sąjungos steigimo sutarties tekste įvardijamos žmogaus teisės. Tai pirmasis toks atvejis nuo Bendrijų įsteigimo. Darbe taip pat pristatoma seksualumo, lytiškumo santykio su valdžia raida nuo Viktorijos laikų Europos. Per kelis šimtmečius tai išsivystė iki žmogaus teisių politikos ir LGBTIQ bendruomenės santykio. Pristačius kontekstą, pereinama prie darbo tikslo – nagrinėjama šiuolaikinė Europos Sąjungos žmogaus teisių politika, kurios pagrindinis instrumentas yra bendra Sąjungos pilietybė. Tuo metu, kai įvesta bendra Europos pilietybė, tapo akivaizdu, jog LGBTIQ bendruomenės teisinė padėtis skiriasi visose šalyse narėse. Tai įrodė, jog pilietybė yra nelygiateisiška, hierarchiška ir priklausanti nuo geografinio taško faktoriaus. Esant vienoje valstybėje narėje homoseksualus asmuo gauna vienokias teises, esant kitoje narėje jos jau traktuojamas kitaip. Sąjungos institucijos ėmė vystyti politiką, kurdamos direktyvas ir pristatydamos įvairius projektus. Šių dokumentų analizė yra pagrindinis uždavinys, kurio pagalba įgyvendintas šio darbo tikslas. Darbe LGBTIQ aspektu nagrinėjama Užimtumo lygybės direktyva, ES pagrindinių teisių chartija, Laisvo asmenų judėjimo direktyva ir Stokholmo programa. Chronologinė dokumentų analizė atskleidė dabartinę Sąjungos žmogaus teisių politikos būklę ir LGBTIQ bendruomenės teisinę padėtį. Išanalizavus ES institucijų dokumentų įvedimą į nacionalinę šalių narių teisę, tapo aišku, kad neveiksnios politikos priežastis – valstybės narės. Kiekvienos valstybės narės įsitraukimas ir sutikimas su ES kuriama žmogaus teisių politika ir normomis pateikiamas surikiavus jas pagal Skirtingų greičių Europos modelį. Šalių analizei pasirinkta Laisvo asmenų judėjimo direktyva, kurią Komisija įvardija kaip pagrindinį faktorių, realiai įgyvendinantį Sąjungos pilietybę su jos suteikiamomis teisėmis ir laisvėmis.
This MA focuses on the dimension of the EU‘s human rights policy through LGBTIQ aspect. The MaastrichT Treaty states that one of the main objectives of the common foreign and security policy is to develop and consolidate democracy, the rule of law, and respect for human rights and fundamental freedoms. LGBTIQ is an initialism referring collectively to lesbian, gay, bisexual, transgender, intersex and queer people. In the beginning of the thesis EU human rights policy from the Rome to Maastricht Treaties are represented. The Treaty on European Union entered into force on 1 November 1993. It marked a new phase in EU policy on human rights and democratic principles. For the first time, Community action in this area was based not on the preamble, but on the body of the text. In the next section of the thesis, the relation between sex, sexuality, gender identity and the authority is represented. Through the centuries this relation, which started from the Vicorian era, developed into the human rights policy and LGBTIQ relation. After representing context, the main objective of the paper is analyse EU modern human rights policy, where the common European citizenship is the main instrument of that policy. When Union citizenship entered into force LGBTIQ community faced different legal situations in the member states. This stated that EU citizenship was discriminating, hierarching and depending on the geographical location. EU institutions started working by creating directives and other types of documents. The main task of the MA was to analyse those documents: The Directive 2000/78/EC for equal treatment in employment and occupation, The Charter of Fundamental Rights of the European Union, The Directive 2004/38/EC on the right to move and reside freely and the Stockholm Programme; they are analysed through the LGBTIQ apect. Chronological analysis showed the state of development of the EU human rights. Significant impact comes from the member states. Each member state‘s implementation degree of the EU documents shows its acceptance of the European values. Country by country analysis through the Directive 2004/38/EC ranges them from falled behind European values to ones that reached higher level than EU institutions require. This range is made by using multi-speed Europe model.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/120391
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

8
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

9
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.