Darbuotojų įsitraukimo į darbą aspektų ir profesinio pervargimo sąsajos

Abstract

Tyrimo tikslas – nustatyti įsitraukimo į darbą aspektų (pozityviojo įsitraukimo į darbą, negatyviojo įsitraukimo į darbą) ir profesinio pervargimo sąsajas. Tyrime dalyvavo 332 įvairias pareigas užimantys darbuotojai, iš jų 70 vyrų (amžiaus vid.= 42,23; SD = 13,037) ir 259 moterys (amžiaus vid.= 40,26; SD = 11,51), 3 tirti asmenys lyties nenurodė. Pozityvusis įsitraukimas į darbą buvo matuojamas naudojant Utrecht pozityviojo įsitraukimo į darbą klausimyną (Utrecht work engagement scale - UWES; Schaufeli ir Bakker, 2003). Negatyvusis įsitraukimas į darbą buvo matuojamas naudojant Priklausomybės nuo darbo rizikos klausimyną (Work addiction risk test - WART; Robinson, 1999, modifikuota Flowers ir Robinson, 2002). Profesinis pervargimas buvo matuojamas Kopenhagos Profesinio pervargimo klausimynu (Copenhagen Burnout Inventory – CBI; Borritz, Kristensen, 2004). Pagrindiniai tyrimo rezultatai parodė, kad pozityvusis įsitraukimas į darbą, negatyvusis įsitraukimas į darbą ir profesinis pervargimas yra trys atskiri, tačiau tarpusavyje susiję reiškiniai: energingumas (pozityviojo įsitraukimo į darbą komponentas) susijęs su profesiniu pervargimu, pasinėrimas į darbą (pozityviojo įsitraukimo į darbą komponentas) - su negatyviuoju įsitraukimu į darbą, su klientais susijęs pervargimas (profesinio pervargimo komponentas) – su sutrikusia komunikacija (negatyviojo įsitraukimo į darbą komponentas). Taip pat nustatyta, jog profesinį pervargimą prognozuoja įsitraukimo į darbą aspektai: pozityvusis įsitraukimas į darbą prognozuoja mažesnį profesinį pervargimą, negatyvusis įsitraukimas į darbą – didesnį.

The aim of the study was to identify the relationship among aspects of employee's work involvement and burnout. The participants of the present study were 332 employees of a different work domains (259 females and 70 males). Utrecht work engagement scale - UWES (Schaufeli & Bakker, 2003) was used to measure work engagement. Work addiction risk test – WART (Robinson, 1999; modified by Flowers & Robinson, 2002) was used to measure workaholism. The Copenhagen Burnout Inventory – CBI, (Borritz & Kristensen, 2004) was used to measure burnout. Major research findings showed that work engagement, workaholism and burnout were three distinct, but related concepts: vigor (component of work engagement) was related to burnout; absorption (component of work engagement) was related to workaholism; client - related burnout (component of burnout) was related to impaired communications (component of workaholism). Similarly, it was determined that burnout was predicted by aspects of work involvement: work engagement predicted decreases of burnout; workaholism predicted increases of burnout.