Kelmės rajono geriamojo vandens kokybės analizė 2004-2010 metais
Pagrindinis geriamojo vandens šaltinis Lietuvoje – požeminis vanduo. Geros kokybės geriamasis vanduo yra svarbus veiksnys kiekvieno žmogaus gyvenime. Šio darbo tikslas – išanalizuoti Kelmės rajono vandenviečių tiekiamo geriamojo vandens kokybę ir jo tinkamumą vartoti 2004–2010 metais. Šiame darbe nagrinėjami Kelmės rajono vandenviečių tiekiamo geriamojo vandens toksiniai (cheminiai) (fluoridai, nitratai, nitritai), indikatoriniai (bendroji geležis, manganas, permanganato indeksas) ir mikrobiologiniai (kolonijas sudarantys vienetai, žarniniai enterokokai, žarninės lazdelės (E. coli)) kokybės rodikliai 2004–2010 m. laikotarpiu. Kai kurių analizuojamų vandenviečių vandens kokybė neatitinka normų dėl per didelio fluoridų bei bendrosios geležies kiekio. Nustatyta fluoridų koncentracija 2004–2010 metais DLK (DLK=1,5 mg/l) viršijo Gailių, Kelmės, Kukečių, Šedbarų ir Verpenos vandenvietėse. Bendrosios geležies koncentracija DLK (DLK=0,2) viršijo Budraičių, Gailių, Kukečių, Liolių, Maironių, Pagryžuvio, Šedbarų, Tytuvėnų vandenviečių vandenyje. Mangano koncentracija DLK (DLK=0,05 mg/l) viršijo tik Gailių vandenvietės vandenyje. Nitratų ir nitritų vidutinė koncentracija analizuojamu laikotarpiu DLK neviršija nei vienoje vandenvietėje. Analizuojamu 2004–2010 metų laikotarpiu vidutinės permanganato indekso vertės Kelmės rajono vandenvietėse DLK neviršijo (DLK=5 mg/l). Vandens kokybė Pagal mikrobiologinius rodiklius analizuojamose Kelmės rajono neatitiko reikalavimų pagal KSV skaičių. Vandenvietėse nustatyta laikina mikrobiologinė tarša. Kelmės rajono gyvenvietėse atliktos apklausos rezultatai parodė, kad dauguma respondentų vandenviečių tiekiamą vandenį įvertino kaip gerą. Tačiau žmonėms trūksta teikiamos informacijos, apie geriamojo vandens kokybę bei jos pakitimus. Dažniausiai įvardinta nepatinkanti vandentiekio vandens savybė – susidarančios nuosėdos. Kai kurių tirtų Kelmės rajono gyventojų šulinių vandens kokybė neatitiko reikalavimų pagal nitratų kiekį. Nitritų DLK (0,5 mg/l) viršyta viename šulinyje. Sulfatų ir chloridų kiekis šulinių vandenyje DLK neviršijo. Daugumos tirtų šulinių vanduo buvo labai kietas (°d–>21) ir kietas (°d–>14).
The main source of drinking water in Lithuania is the groundwater. Quality of drinking water and harmful substances in drinking water is an important factor in everyone‘s life. The aim of this Diploma paper – to analyze quality of drinking water in watering–places in Kelmė district and its suitability for consumption in 2004–2010. In many watering–places of Kelmė district in drinking water was found to much fluoride and iron. Average concentration of fluoride in 2004–2010 exceeded MAC (Maximum Acceptable Concentration) in Gailiai, Kelmė, Kukečiai, Šedbarai and Verpena watering–places. Average concentration of iron exceeded MAC in Budraičiai, Gailiai, Kukečiai, Lioliai, Maironiai, Pagryžuvys, Šedbarai, Tytuvėnai watering–places. Average concentration of manganese in 2004 – 2010 exceeded MAC in Gailiai watering–place. Average concentration of organic matter (permanganate index), nitrate and nitrite did not exceeded MAC. In some watering–places was found temporary microbiological pollution. In water found colony–forming units. The survey in Kelmė district towns showed that most respondents water quality regarded as good. However, information about the quality of drinking water and its changes is inadequate. Sediments are the worst characteristic of drinking water in Kelmė district watering–places. Concentration of nitrate in Kelmė district wells in most cases exceeded MAC. In many wells of Kelmė district water was very hard (°d–>21) and hard (°d–>14).