Vyrų ir moterų kalba lietuviškuose publicistikos tekstuose

Abstract

Magistro darbe, remiantis iš šešių interneto svetainių surinktais žurnalistų ir žurnalisčių straipsniais, analizuojama vyrų ir moterų kalba. Dviejų sukurtų tekstynų duomenys apima tekstus nuo 2002 m. iki 2009 m., o jų bendra apimtis – 3 177 706 žodžiai. Darbo tikslas – nustatyti žurnalistų vyrų ir moterų kalbos ypatybes publicistikos tekstuose. Tikslui pasiekti, buvo keliami šie uždaviniai: surinkti žurnalistų ir žurnalisčių straipsnių tekstynus; išsiaiškinti, kokios ypatybės būdingos sakytinei ir rašytinei vyrų bei moterų kalbai; išanalizuoti vyrų ir moterų kalbai būdingas ypatybes; ištirti lyčių kalbos skirtumus remiantis sukurto tekstyno duomenimis; išsiaiškinti, ar galima iš teksto bruožų įvardinti autoriaus lytį. Nustačius sakytinei ir rašytinei vyrų bei moterų kalbai būdingas ypatybes, publicistiniai tekstai tirti pagal 10 formaliosios kalbos, gramatinių ir leksinių ypatybių: žodingumą ir ilgumą, dažniausiai vartojamus žodžius ir kalbos dalis, tematiką, netikrumo ir abejonių, jausmų raišką, spalvų aprašymą, neiginių, deminutyvų vartoseną ir kitų žmonių citavimą. Atlikus žurnalistų ir žurnalisčių straipsnių analizę nustatyta, kad žurnalistų straipsniuose žodžių vidutinis ilgis yra šiek tiek didesnis, todėl tekstyno kūrimo metu jų straipsnių prireikė mažiau, o tai reiškia, kad vyrai rašo ilgesnius tekstus. Nors vidutinis žodžių ilgis moterų straipsniuose yra mažesnis, tačiau labai ilgų leksemų (19−25 raidžių) jos vartoja daugiau. Taigi trumpesnės apimties tekste jos pavartoja daugiau raidžių turinčių ir dėl to sudėtingesnės konstrukcijos žodžių. Žurnalistės rašydamos vartoja įvairesnę leksiką ir dėl to jų žodingumo indeksas yra didesnis. Moterų straipsniai yra emocionalesni, juose vartojama daugiau jaustukų, ištiktukų, būdinių, šaukiamųjų ir šaukiamųjų-klausiamųjų sakinių. Žurnalisčių kalba taip pat yra švelnesnė, jų tekstuose vartojama daugiau deminutyvų. Moterims teksto vaizdingumas, spalvų detalizavimas ir jausmų įvardijimas yra svarbesnis nei vyrams, todėl žurnalisčių straipsniuose randama daugiau spalvų, jausmų įvardijimo, spalvos dažniau aprašomos detaliau, o jausmai konkretizuojami. Nustatyta, kad leksiniai publicistinių tekstų skirtumai yra labai susiję su straipsnių tematika. Žurnalistės straipsniuose dažniausiai rašo vaikus, namus, šeimos gyvenimą, sveikatą, socialines problemas ir kultūrą, o žurnalistai − politiką, verslą ir ekonomiką. Visas šias temas žmonės vyrams ir moterims priskiria stereotipiškai, tačiau matyti, kad tokie stereotipai atskleidžia ir situaciją publicistiniuose straipsniuose. Apibendrinant žurnalistų ir žurnalisčių straipsnių skirtumus matyti, kad tarp vyrų ir moterų kalbos yra nemažai skirtumų. Žinoma, kai kuriems bruožams įtakos turi ir individualus autoriaus stilius, tačiau turint nežinomo autoriaus tekstą ir atsižvelgus į moterų ir vyrų rašytinei kalbai būdingus bruožus galima įvardinti autoriaus lytį.