| Abstract: | Magistro darbe, remiantis iš šešių interneto svetainių surinktais žurnalistų ir žurnalisčių straipsniais, analizuojama vyrų ir moterų kalba. Dviejų sukurtų tekstynų duomenys apima tekstus nuo 2002 m. iki 2009 m., o jų bendra apimtis – 3 177 706 žodžiai. Darbo tikslas – nustatyti žurnalistų vyrų ir moterų kalbos ypatybes publicistikos tekstuose. Tikslui pasiekti, buvo keliami šie uždaviniai: surinkti žurnalistų ir žurnalisčių straipsnių tekstynus; išsiaiškinti, kokios ypatybės būdingos sakytinei ir rašytinei vyrų bei moterų kalbai; išanalizuoti vyrų ir moterų kalbai būdingas ypatybes; ištirti lyčių kalbos skirtumus remiantis sukurto tekstyno duomenimis; išsiaiškinti, ar galima iš teksto bruožų įvardinti autoriaus lytį. Nustačius sakytinei ir rašytinei vyrų bei moterų kalbai būdingas ypatybes, publicistiniai tekstai tirti pagal 10 formaliosios kalbos, gramatinių ir leksinių ypatybių: žodingumą ir ilgumą, dažniausiai vartojamus žodžius ir kalbos dalis, tematiką, netikrumo ir abejonių, jausmų raišką, spalvų aprašymą, neiginių, deminutyvų vartoseną ir kitų žmonių citavimą. Atlikus žurnalistų ir žurnalisčių straipsnių analizę nustatyta, kad žurnalistų straipsniuose žodžių vidutinis ilgis yra šiek tiek didesnis, todėl tekstyno kūrimo metu jų straipsnių prireikė mažiau, o tai reiškia, kad vyrai rašo ilgesnius tekstus. Nors vidutinis žodžių ilgis moterų straipsniuose yra mažesnis, tačiau labai ilgų leksemų (19−25 raidžių) jos vartoja daugiau. Taigi trumpesnės apimties tekste jos pavartoja daugiau raidžių turinčių ir dėl to sudėtingesnės konstrukcijos žodžių. Žurnalistės rašydamos vartoja įvairesnę leksiką ir dėl to jų žodingumo indeksas yra didesnis. Moterų straipsniai yra emocionalesni, juose vartojama daugiau jaustukų, ištiktukų, būdinių, šaukiamųjų ir šaukiamųjų-klausiamųjų sakinių. Žurnalisčių kalba taip pat yra švelnesnė, jų tekstuose vartojama daugiau deminutyvų. Moterims teksto vaizdingumas, spalvų detalizavimas ir jausmų įvardijimas yra svarbesnis nei vyrams, todėl žurnalisčių straipsniuose randama daugiau spalvų, jausmų įvardijimo, spalvos dažniau aprašomos detaliau, o jausmai konkretizuojami. Nustatyta, kad leksiniai publicistinių tekstų skirtumai yra labai susiję su straipsnių tematika. Žurnalistės straipsniuose dažniausiai rašo vaikus, namus, šeimos gyvenimą, sveikatą, socialines problemas ir kultūrą, o žurnalistai − politiką, verslą ir ekonomiką. Visas šias temas žmonės vyrams ir moterims priskiria stereotipiškai, tačiau matyti, kad tokie stereotipai atskleidžia ir situaciją publicistiniuose straipsniuose. Apibendrinant žurnalistų ir žurnalisčių straipsnių skirtumus matyti, kad tarp vyrų ir moterų kalbos yra nemažai skirtumų. Žinoma, kai kuriems bruožams įtakos turi ir individualus autoriaus stilius, tačiau turint nežinomo autoriaus tekstą ir atsižvelgus į moterų ir vyrų rašytinei kalbai būdingus bruožus galima įvardinti autoriaus lytį.
The language of men and women in media texts is analysed in this master thesis. The two created corpora include texts since 2002 to 2009 and they have 3 177 706 words. The aim of the thesis is to investigate the language of men and women in media texts. The following tasks were raised to achieve this aim: to collect men and women articles and create corpora, to find out what specific features of both spoken and written language of men and women are, to analyze the specific features of men and women language, to examine gender differences in language developed on the basis of corpus data and find out whether it is possible to understand the author's gender from the identified text features. Men and women media texts were investigated under 10 features of formal language, grammatical and lexical attributes: vocabulary and words longitude, commonly used words and part of speech, themes, uncertainty and doubts expression, feelings of resolution, colors expression, negatives, usage of diminutives and citations of other people. After analysis of men and women articles, it was identified that men use slightly longer words and men‘s articles are longer texts. Although the average length of words in articles by women is lower, they use more very long tokens (19−25 characters). Thus they use more complex structure of words in shorter texts. Women also use richer vocabulary as their type-token ratio index is higher. Women write more emotional articles and they use more interjections and onomatopoeic interjections, diminutives, exclamatory and exclamatory-interrogative sentences and their language is softer. It is very important for women, that text would be imaginative, so they use more color specifications, names of feelings and describe all in more detail. It was found that lexical differences in articles are related to the article’s topic. Women write articles mostly about children, home, family, health, social issues and culture, while men − about politics, business and economy. People attribute all these topics to the stereotypes of men and women language, but it appears that such stereotypes reveal the real situation. In conclusion it can be said that there are many differences in men and women texts. Of course, some features are also influenced by an individual author's style, but if given a text of an unknown author it is possible to name the author's gender based on the language feature of men and women. |
