Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/120248
Type of publication: master thesis
Field of Science: Sociologija / Sociology (S005)
Author(s): Kaduševičienė, Asta
Title: Pagalbą namuose gaunančių pagyvenusių žmonių socialinio tinklo analizė
Other Title: The analysis of social network of the elderly receiving homecare
Extent: 69 p.
Date: 13-Jan-2009
Keywords: socialinis tinklas;pagalba namuose;senyvas amžius;social network;homecare;elderly
Abstract: Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių sparčiai vyksta gyventojų senėjimo procesas. Todėl yra labai svarbios įvairios socialinės pagalbos rūšys pagyvenusiems žmonėms, o ypatingai pagalba namuose, tam, kad senyvas žmogus galėtų kuo ilgiau gyventi jam įprastoje pažįstamoje aplinkoje. Šis tyrimas yra skirtas atskleisti pagalbą namuose gaunančių pagyvenusių asmenų socialinį tinklą ir tinklo funkcijas. Darbe analizuojamos socialinės politikos pagyvenusiems žmonėms prielaidos ir asmens senėjimo procesų poveikis pagyvenusio žmogaus socialiniam tinklui. Buvo iškelta hipotezė, kad, kuo senyvo žmogaus socialinis tinklas siauresnis, tuo svarbesnė tampa formalių teikėjų socialinė parama. Darbo tikslas - analizuoti pagyvenusių žmonių socialinio tinklo platumo ir gaunamos socialinės paramos sąryšį. Uždaviniai: analizuoti senyvo žmogaus socialinės paramos tinklo ypatumus socialinės politikos kontekste; identifikuoti senyvo žmogaus socialinio tinklo platumą; identifikuoti senyvo žmogaus gaunamą socialinę paramą. Pagalbą namuose gaunančių pagyvenusių asmenų socialinio tinklo analizei atlikti buvo taikomas kiekybinis tyrimo metodas. Siekiant atsakyti į tyrimo tikslą, tyrimo respondentais buvo pasirinkti pagyvenę, vyresni nei 60 metų amžiaus žmonės, kurie gauna pagalbos namuose paslaugas X rajono savivaldybės teritorijoje. Tyrimo tikslui pasiekti buvo sudarytas klausimynas. Jame pateiktas 51 klausimas. Tyrimas atliktas 2008 metų rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais X socialinių paslaugų centre. Apklausoje dalyvavo 80 moterų ir 20 vyrų. Didesnė dalis t.y. 74 respondentai gyveno kaime. 74 respondentai gyveno vieni, tačiau 54 respondentai teigė turintys vaikų. Savo sveikatą daugiau kaip pusė respondentų vertino prastai ar labai prastai, bet iš įprastos namų aplinkos keltis nenorėjo. Atlikus empirinį tyrimą buvo padarytos išvados, kad pirmiausia socialinės paramos senyvame amžiuje tikimasi iš pirminio asmens socialinio tinklo, tačiau jei šis tinklas yra siauras ir neatlieka socialinės paramos funkcijų į pagalbą turi ateiti antrinis socialinis tinklas, jis kuriamas tam, kad padėtų įveikti senatvėje iškylančias socialines problemas. Pagalbą namuose gaunančių pagyvenusių asmenų pirminis socialinis tinklas nėra platus nes dauguma asmenų gyvena vieni, todėl šiame tinkle dominuoja kaimynai, giminaičiai ir draugai, antriniame socialiniame tinkle dominuoja lankomosios priežiūros ir medicinos darbuotojai. Pagalbos namuose paslaugas gaunantiems pagyvenusiems žmonėms konkrečią pagalbą buityje, apsirūpinant būtiniausiomis priemonėmis ir lydint į gydymo įstaigas teikia formalaus socialinio tinklo nariai - lankomosios priežiūros darbuotojai. Materialinės socialinio tinklo funkcijos nėra atliekamos arba atliekamos labai epizodiškai ir tik artimiausio šeimos tinklo narių. Moralinę ir jausminę funkcijas per bendravimą su asmeniu atlieka formalaus ir neformalaus tinklo nariai.
In Lithuania and also in many other world countries the population is rapidly aging. Therefore it is important to provide various kinds of social care services for elderly, in particular homecare, so that the senior could as long as possible live his/her life in familiar surroundings. This investigation aims to reveal the social network of elderly receiving homecare and its functions. The thesis analyses assumptions of social policy for elderly and influence of problems related to person aging to the social network of the senior. Hypothesis was formulated: the narrower social network of the senior is the more important formal social care becomes. The purpose of the thesis is to analyze the relationship between the broadness of social network of the elderly and received social care. The objectives are: to analyze peculiarities of the social care network of the senior in the context of the social policy; identify broadness of the social network of the senior; identify social care received by the senior in the network. Social network of the elderly receiving homecare services was analyzed using quantitative research method. To respond the goal of the research the respondents were older than 60 years, who receive homecare services in the area of municipality of X region. Questionnaire was used to achieve the research goal. It consists of 51 questions. The survey was carried out in since August to September, 2008 in X social services centre. 80 women and 20 men were questioned. Major pat of respondents, i.e., 74 persons lived in countryside. 74 respondents lived alone, though 54 respondents stated that they have children. More than a half of respondents assessed their health as poor or very poor, but they didn’t want to leave their familiar home surroundings. The empirical research led to conclusions that at elder age social care is mostly expected from the primary social network of the person, but if this network is narrow and does not function properly, the secondary social network is supposed to help solving the problems emerging due senility. The primary social network of seniors receiving homecare is not broad as major part of them live alone, thus this network is dominated by neighbors, relatives and friends; and the secondary social network is dominated by attended care and medical workers. The homecare services – specific help at home, provision of necessities, accompanying to medical institutions – for seniors are provided by the members of the formal social network: the workers of attended care. The material functions of the social network are not executed or are rare and executed only by the closest members of the family network. Moral and sensual functions are executed by formal and non-formal network through communication with the person.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/120248
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

31
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

102
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.