Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/120240
Type of publication: master thesis
Field of Science: Menotyra / History and theory of arts (H003)
Author(s): Kasperaitė, Evelina
Title: Juodoji keramika Lietuvoje kaip etnines tradicijos paveldas
Other Title: Black ceramics in Lithuania as ethnic tradition heritage
Extent: 91 p.
Date: 31-May-2012
Keywords: juodoji keramika;paveldas;Lietuvoje;etninis;tradicijos;Black ceramics;tradition;heritage;Lithuania;ethnic
Abstract: Magistro darbo tyrimo objektas yra juodoji keramika, kuri kaip etninės tradicijos paveldo technologija, tebenaudojama šiandieninių tautodailininkų kūryboje. Nors ši keramika svarbi savo tūkstantmetėmis ištakomis, tačiau plačiau tyrinėta nebuvo nei pati technologijos raida, atlikimo būdai, nei tautodailininkų juodosios keramikos darbai. Todėl yra svarbu atlikti nuoseklių juodosios keramikos raidos tyrimą, bei susisteminti tautodailininkų juodosios keramikos darbus, išanalizuojant juos meniniu aspektu, atskleidžiant jų menines ypatybes. Pirmoje darbo dalyje apžvelgiamas juodosios keramikos technologijos atsiradimas bei paplitimas Lietuvoje XIV – XX a. I p. Šios keramikos plitimą ypač galima susieti su miestų kūrimosi procesu. Tam įtakos turėjo atvykėliai pirkliai ir besikuriantys amatininkai, puoselėję naujausių stilių bei technologijų tradicijas. Juodoji keramika įsivyrauja XIV – XVI a., daugiausiai gaminama negausiai dekoruojama buitinė keramika ir puodyniniai kokliai. Vėliau jos pastebimai sumažėjama dėl kitų technologijų atsiradimo. XIX – XX a. I p. juodosios keramikos tradicijos išlaikomos kaimo puodžių, kurie darydami mažai dekoruotą, įvairių formų buitinę keramiką, tebevysto šią technologiją. Antroje darbo dalyje apžvelgiami du juodosios keramikos gamybos būdai. Tai krosnies užkasimo technika, atliekama keturkampėse arba kubilinėse lauko krosnyse, bei archajinė (arba raugo keramika), kurios proceso metu, kūrinių paviršiams suteikiami įvairūs, unikalūs atspalviai. Trečioje dalyje pristatomi senieji Merkinės puodžiai – Mikas Miliauskas ir Stasys Mašalas, kurie tampa juodosios keramikos puoselėtojais ir gaivintojais. Šių puodžių keramikos kūrinių formos bei dekoras artimi senovės lietuvių keramikai. Ketvirtoje darbo dalyje analizuojami šiandieninių tautodailininkų – Petro Pretkelio, Vytauto Valiušio ir Džiugo Petraičio kūrybiniai juodosios keramikos darbai, atskleidžiamos jų meninės ypatybės. Paskutinėje, penktoje dalyje, aprašomos įvairios tautodailininkų juodosios keramikos pritaikymo kultūriniam turizmui, veiklos. Taip pat pristatoma juodosios keramikos panaudojimo vizija edukaciniame, etnokultūrinio turizmo stovyklos projekte, Lietuvos liaudies buities muziejuje, Rumšiškėse. Tokiu būdu skatinamas visuomenės dėmesys išsaugoti etninės tradicijos paveldą Lietuvoje.
Object of Master’s thesis research is black ceramics, which is still used in nowadays folk artists’ works as technique of heritage of ethnic tradition. Though this type of ceramics is important because of its’ beginning millenniums ago, nor development of the technique and methods of using it neither black ceramics folk artists’ works were not widely analyzed. It is important to perform consistent research of black ceramic development and systemize black ceramics folk artists’ works by analyzing them in artistic aspect and revealing their artistic peculiarities. In the first part of work, beginning of black ceramics technique and its’ prevalence in Lithuania in XIV – XX century are reviewed. Prevalence of such type of ceramics can be related with development process of the cities. Newcomers and tradespeople, who cherished traditions of newest styles and technologies, influenced this process. Black ceramics settled in XIV – XVI century, scantily decorated everyday ceramics and pot tiles were mostly produced. Later scale of such type of ceramics significantly reduced because of new technologies. In XIX – early XX century black ceramics traditions were sustained by folk potters, who still develops such technique by making scantily decorated various forms everyday ceramic. In second part of work, two types of producing black ceramics are described. One of them is technique of stove bury, which is performed in square or tub outside stoves, and archaean (also called yeast ceramics), in which process surface of works is given various unique shades. In third part old Merkinė potters – Mikas Miliauskas and Stasys Mašalas – are represented, who are cherishers and animators of black ceramics. Forms and decorations of these artists’ ceramics works are similar to archaic Lithuanian ceramics. In fourth part of work black ceramics works of nowadays artists – Petras Pretkelis, Vytautas Valiušis and Džiugas Petraitis – are analyzed and their artistic peculiarities are revealed. In the last, fifth, part of work various activities of applying black ceramics folk artists’ works in cultural tourism are described. Vision of using black ceramics is represented in educational, ethno-cultural tourism camp project and in Open Air Museum of Lithuania in Rumšiškės. This would attract society’s attention to keep heritage of ethnic traditions in Lithuania.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/120240
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.