Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/120174
Type of publication: master thesis
Field of Science: Teisė / Law (S001)
Author(s): Čiegis, Julius
Title: Does the use of predator drones to carry out targeted killings in a foreign state's territory in response to armed attacks by non-state actors violate international law?
Other Title: Ar nepilotuojamų lėktuvų naudojimas tiksliniams nužudymams, užsienio valstybės teritorijoje, kaip atsakas į nevalstybinių subjektų ginkluotas atakas, pažeidžia tarptautinę teisę?
Extent: 43 p.
Date: 10-Jun-2011
Keywords: targeted killings;predator drones;unmanned aerial vehicle;non-state actors;tiksliniai nužudymai;nepilotuojami lėktuvai;nevalstybiniai subjektai;suverenitetas
Abstract: Sovereignty of the state is protected by the United Nations Charter and customary law. The rule requiring a State consent in respect of any intervention onto its territory is fundamental in international law. However, the attacks invoked by self-defense in foreign sovereign state territory can be permissible under International law even without consent if the territorial state did not do all that it could reasonably have done to prevent the non-state actor from using its territory to exercise an armed attack against another state. Terrorists in most of the cases defined as criminals. Moreover, present international law and norms governing the use of force has been primarily written in the context of the state. In theory targeted killings of an high ranked organization members are consistent with military necessity principle, nevertheless, considering usage of large capacity firearms in densely populated areas where such operations take place clearly violates principles of distinction under international law. Furthermore, even the sophisticated cameras of a drone cannot reveal with certainty that a suspect being targeted is not a civilian. In such situation, international humanitarian law gives a presumption to civilian status. Therefore, targeted killings should never be based on mere allegations or unsubstantiated information.
Valstybės suverenitetas nėra absoliutus. Jei įrodoma, kad valstybė veikimu ar neveikimu prisidėjo prie teroristinių išpuolių organizavimo, intervencija į šios valstybės teritoriją gali būti pateisinama. Vis dėlto, Chartijos kontekstas reguliuoja jėgos panaudojimą tik tarp valstybių. Be to, teroristų veiskmai turi visus nusikalstamos veikos požymius, todėl teroristiniai išpuoliai, atsižvelgiant į šalių praktiką, laikomi nusikaltimais. Karinės jėgos naudojimas tokiu atveju yra neteisėtas. Be to, teroristai neatitinka kovotojo kriterijų, o vadovaujantis Raudonojo kryžiaus tarptautinio komiteto išvadomis, civiliai yra teisėti taikiniai, tik tokiomis aplinkybėmis, kai jie tiesiogiai ir aktyviai dalyvauja kariniuose veiksmuose. Tačiau, net pažangias stebėjimo technologijas turintys nepilotuojami lėktuvai, negali atskirti ar civilis asmuo konflikto metu dalyvauja kariniuose veiksmuose. Tokiais atvejais, tai yra, kai kyla abejonių dėl subjekto statuso tarptautinė teisė vadovaujasi prezumpcija, kad asmuo yra civilis. Taip pat, pareiga gerbti teisę į gyvybę yra imperatyvi norma kylanti iš paprotinės tarptautinės teisės, todėl tiksliniai nužudymai niekada neturėtų būti grindžiami vien įtarimais ar nepatvirtinta informacija.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/120174
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

3
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

2
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.