ES įtaka tautinių mažumų pilietinėms teisėms Baltijos valstybėse

Abstract

Tautinių mažumų apsauga – viena iš labiausiai diskusijas sukeliančių temų Baltijos valstybių visuomenėse. Jų pilietinių teisių užtikrinimas – vienas iš įstojimo į Europos Sąjungą kriterijų, kuriuos turėjo įgyvendinti šalys kandidatės. Tyrimo objektas – ES poveikis tautinių mažumų pilietinių teisių pokyčiams Baltijos valstybėse, įvykusiems po jų nepriklausomybės atkūrimo. Tikslas – išanalizuoti kaip ES reikalavimai ir rekomendacijos paveikė teisinį tautinių mažumų traktavimą Baltijos valstybėse. Darbo uždaviniai: pateikti pagrindinius teorinius tautinių mažumų apibrėžimus ir analizuoti tautinių mažumų situaciją Baltijos valstybėse pagal šiuos modelius; analizuoti ES reglamentuotus teisės aktus ir nuostatas dėl tautinių mažumų apsaugos; aprašyti tautines mažumas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ir palyginti jų teisės aktus bei jų atitikimą ES teisės aktams; analizuoti ir palyginti tautinių mažumų kilmės šalių poveikį Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Darbe naudojami metodai: lyginamasis ir analitinis. Naudojant šiuos metodus pasiekti rezultatai – panašumų ir skirtumų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje tautinėms mažumoms suteiktose teisėse atskleidimas bei valstybių pažangos šioje srityje įvertinimas. Didžiausios problemos Baltijos valstybėse iškyla dėl išorinių tautinių mažumų, kaimyninėse valstybėse sudarančių daugumos visuomenę. Lietuva priėmusi nulinės pilietybės įstatymą nesusidūrė su tokiomis problemomis, kaip Latvija ir Estija, kuriose daugelis gyventojų liko be pilietybių. Dėl to Latvijos ir Estijos tautinių mažumų politika labiausiai susijusi su pilietybės suteikimu natūralizacijos būdu. Lietuvoje svarbiausi socialiniai aspektai. Tautinės mažumos Lietuvoje gali pilnavertiškai dalyvauti valstybės politiniame gyvenime, Latvijoje ir Estijoje yra išlikę dalyvavimo rinkimuose apribojimų rusakalbiams, neturintiems pilietybės. Lietuva taip pat nepatiria spaudimo iš tautinių mažumų kilmės valstybių. Latvijoje ir Estijoje vis kyla konfliktų su Rusija dėl rusakalbių, neturinčių pilietybės. ES reikalavimus susijusius su tautinių mažumų apsauga vykdo visos trys valstybės. Dėl to tautinių mažumų padėtis Baltijos valstybėse vis labiau atitinka Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją.

There are not many pure ethnical states in the world. Due of very different reasons, for example, changing of states borders or collapse of one state and emerging of other and many other political factors, a lot of people find home for them selves not in their ethnical countries. This way they become national minorities. It means, they are groups of peole living not in their home-land and they compound minority in that country. They differ from majority on their culture, languige, traditions and so on. Sometimes these people are discriminated by majority, even enslaved. Nowadays all means necessery for keeping they rights are taken, but not in every state. Not all nations behave with national minorities in the same way. Will Kymlicka explaines where is the difference between the Western democracy states and Eastern postcomunist states. The common model in the first ones – territorial autonomy and in the second ones – cultural autonomy. Now then they are members of EU the situation should change into the good – they must preserve all human rights including the rights of the ethnic minorities. Anyway, the civic rights of national minorities is still very controversial topic in the Baltic states. This determined choice of the theme of this paper. The subject of this work is the EU impact on the civic rights of national minorities in the Baltic states and their changes after regaining the independance and preparing for joining EU. The goal of this work is to analyse how EU requirements and recommendations influenced the legal handling with the national minorities in the Baltic states. Methods of research: analytic and comparative.There are three states compared: Lithuania, Latvia and Estonia. They all had the same historical past in the 20th century. The main difference was not equall state of the representatives of national minorities in each of these countries after they regained the independance. This influenced very different behaviour with them. Latvia and Estonia are very often accused of bad treatment of their national minorities. About Lithuania foreign authors usually says there are not big problems in there. But everyone agreed that the situation of national minorities changed in the good way gradually. Hypothesis: these changes were influenced by EU. Following tasks will help to support this hypothesis: 1)Theoretical review of different models of national minorities and analysing the national minorities in the Baltic states according to them. 2)To analyse the legal acts by EU regarding the protection of national minorities. 3)To describe national minorities in the Lithuania, Latvia and Estonia and to compare how their laws match the laws of EU. 4)To analyse and compare the impact of the homelands of national minorities on the policy of the Baltic states.