Citomegalo ir Epšteino-Baro virusų nustatymas vaikams, patyrusiems transplantaciją ir nepatyrusiems jos, molekuliniais metodais

Abstract

Citomegalo virusas (CMV) ir Epšteino-Baro virusas (EBV) kelia daug problemų recipientams po inkstų ir kaulų čiulpų transplantacijos. Pacientų po transplantacijos imunitetas slopinamas vaistais, kad jų organizmas neatmestų alotransplantato. Todėl organizmas nesugeba pažaboti jį puolančios CMV, EBV ir kitos infekcijos. Šių infekcijų nustatymui ir kontrolei naudojami įvairūs diagnostikos metodai, iš jų vienas tinkamiausių - tikro laiko polimerazės grandininės reakcijos (PGR) tyrimas. Šio darbo tikslas - įvertinti CMV ir EBV infekcijų dažnumą bei PGR metodo reikšmę, nustatant CMV ir EBV infekcijas vaikams, patyrusiems inkstų ar kaulų čiulpų transplantaciją ir nepatyrusiems transplantacijos. Darbe naudojami VUVL mikrobiologijos laboratorijos 2008-2010 m. vaikams atliktų CMV DNR ir EBV DNR tyrimų duomenys. CMV ir EBV infekcijoms palyginti, vaikai, kuriems atlikti šie tyrimai, buvo suskirstyti į dvi grupes. I grupei priskirti vaikai, kuriems buvo atlikta inkstų arba kaulų čiulpų transplantacija, II grupei - vaikai, kuriems nebuvo taikoma transplantacija. Atlikus tyrimą nustatyta, kad vaikams po kaulų čiulpų ar inkstų transplantacijos CMV ir EBV infekcijos buvo nustatytos dažniau, nei transplantacijos nepatyrusiems vaikams: bent viena infekcija (CMV ir/arba EBV) – 2,0 karto dažniau (82,0 % / 41,3 %), CMV – 3,0 karto dažniau (54,0 % / 17,7 %), EBV – 1,6 karto dažniau (65,9 % / 40,2 %), abi infekcijos (CMV ir EBV) tam pačiam vaikui – 13 kartų dažniau (31,7 % / 2,5 %). Atlikus tyrimą taip pat pastebėta, kad EBV vaikams po kaulų čiulpų transplantacijos buvo nustatytas 1,4 karto dažniau (72,4 %), nei vaikams po inkstų transplantacijos (50,0 %), o CMV, priešingai, vaikams po inkstų transplantacijos buvo nustatytas 1,5 karto dažniau (68,4 %), nei vaikams po kaulų čiulpų transplantacijos (45,2 %).

The Cytomegal virus (CMV) and the Epstein-Barr virus (EBV) cause a lot of problems for recipients after kidney and bone marrow transplantations. The immunity of the patients after transplantations is suppressed by medicines so that their organism would not reject the allotransplant. Therefore the organism is not able to control CMV, EBV and other infections attacking it. Different methods of diagnostics are used for identifying of those infections, one of the best being the real time polymerase chain reaction (PCR). The goal of this Thesis is to assess the frequency of CMV and EBV infections and the importance of the PCR method in identification of CMV and EBV infections on children, who suffered kidney or bone marrow transplantation, and in those, who did not suffer transplantation. The data of the CMV DNA and EBV DNA tests performed on children during 2008-2010 in the microbiology laboratory of VUCH were used in the Thesis. For comparison of CMV and EBV infections, the children who underwent those tests were divided into two groups. The children who suffered kidney or bone marrow transplantation were assigned to the group I, and the children who did not undergo transplantation were assigned to group II. Having performed the research, it has been established that in children after kidney or bone marrow transplantation CMV and EBV infections were found more frequently, than in children who did not undergo transplantation: at least one (CMV and/or EBV) infection – 2.0 times more (82.0% / 41.3%), EBV – 1.6 times more (65.9% / 40.2%), CMV – 3.0 times more (54.0% / 17.7%), both (CMV and EBV) infections – 13 times more (31.7% / 2.5%). The research also showed that in children after bone marrow transplantation EBV was found 1.4 times more frequently (72.2%), than after kidney transplantation (50.0%), and on the contrary, CMV was found in children after kidney transplantations 1.5 times more frequently (68.4%) than after bone marrow transplantation (45.2%).