| Abstract: | Alzheimerio liga – viena iš pagrindinių socialinės, psichologinės įtampos tarp šeimos narių ir artimųjų priežastis. Socialinė ir psichologinė įtampa ypač stipriai paliečia artimuosius ir šeimos narius, kurie prižiūri Alzheimerio liga sergantį asmenį. Artimieji ir šeimos nariai, prižiūrintys Alzheimerio liga sergantį asmenį, yra nematomi kaip asmenys su savo socialiniais poreikiais, kuriems yra užkertamas kelias tam tikrą laiko tarpą vystyti savo gebėjimus, saviraiškos ir dalyvavimo galimybes. Šie žmonės praranda savivertės jausmą, patiria nerimą, depresiją, beviltiškumą, nebenori ieškoti kitos išeities ir susitaiko su esama padėtimi. Darbuotojai, dirbdami su Alzheimerio liga sergančiaisiais pastebi, kad pagalbos poreikis jiems yra daug didesnis nei reglamentuoja socialinės paramos sistema. Alzheimerio liga sergančių artimųjų ir šeimos narių problemos dažnai yra kompleksinės ir svarbu žinoti, kokios socialinės pagalbos jiems reikia. Šiame darbe siekta atskleisti dienos socialinių paslaugų poreikį Alzheimerio liga sergančių asmenų artimiesiems ir jų šeimos nariams. Tyrimo klausimai. Koks socialinių paslaugų poreikis, padedantis Alzheimerio liga sergančių asmenų artimiesiems ir šeimos nariams spręsti savo socialines problemas? Ar Alzheimerio liga sergančių asmenų artimiesiems ir šeimos nariams reikia socialinės pagalbos ir kokios? Tyrimo tikslas - įvertinti socialinių paslaugų poreikį Alzheimerio liga sergantiems žmonėms ir jų artimiesiems Klaipėdos mieste. Tikslui pasiekti pasirinktas kiekybinis tyrimas. Duomenų rinkimo metodas – struktūruota ir pusiau struktūruota apklausa raštu. Apklausti 44 Alzheimerio liga sergančių asmenų artimieji ir šeimos nariai bei 42 specialistai teikiantys socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad ryškiausiai pasireiškia ligonių orientacijos sutrikimo kasdieninėje veikloje, komunikacijos gebėjimo sutrikimai ir depresiškumas. Tai atskleidžia sergantiesiems artimos ir saugios aplinkos poreikį, individualizuotą ir lanksčią veiklų, užimtumo, maisto, personalo būtinybę. Tačiau apklaustieji dažniausiai nežino kaip tai spręsti. Tyrimo rezultatai atskleidė egzistuojantį ryškų atotrūkį tarp oficialių ir įteisintą galią turinčių, bei neformalių, arti šeimos esančių pagalbos bei paramos šaltinių. Viena vertus, nestebina faktas, jog artimieji (šeima, draugai) ir konsultaciniai šaltiniai yra artimiausias pagalbos tinklas. Kita vertus, sąlyginai maža svarbiausių šalies ir vietos institucijų teikiamos pagalbos svarba ir patirtis liudija apie įvairiapusės pagalbos tinklo siaurumą, šeimos užsisklendimą, pagalbos bei paramos sistemos funkcionavimo ir plėtotės trūkumus.
Alzheimer’ s disease is one of main social and psychological reasons of strain among members of family and fellow-men. Social and psychological strain strongly affects family members and fellow-men, who care of a person suffering from Alzheimer s disease. Family members and fellow-men, who look after a sufferer from Alzheimer s disease do not live their social needs. Temporarily they are refrained from development of their abilities and possibilities of self-expression and action. These people lose a sense of self-value and experience anxiety and depression, despair. They don’t want to find a way out and put up with the existence. People working with patients suffering from Alzheimer s disease note that they need a more accurate maintenance that it is being recorded by the system of social welfare. Family members and fellow-men of those who suffer from Alzheimer’s disease have set of problems and it is very important to know what social help exactly they need. One of methods of help is a day center, which aims to help family members and fellow –men to become full-fledged in job market and to reduce their psychosocial issues. It is intended to initiate the need of daily social service for family members and fellow-men of patients suffering from Alzheimer’s disease. Analysis questions. What is the demand of social service, which helps to resolve social and psychological problems for family members and fellow-men looking after patients suffering from Alzheimer’s disease? Do family members and fellow-men of Alzheimer’s disease patients need social help? Analysis goal is to assess the demand of social help practice for family members and fellow-men of Alzheimer’s disease patients in Klaipeda town. Quantitative analysis was chosen to achieve the goal. The methods of data composition are structured or semi-structured written survey. 44 family members and fellow-men of Alzheimer’s disease patients and 42 specialists of social and health care experience have been questioned. Analysis indicates that disorientation in daily life, communication disorders and despair are vivid. This proves that sufferers lack closeness and security, need of individualized and flexible activities, food and personnel. Though normally survey members do not know how to resolve the latter factor. The results of the analysis witness a wide gap between official and valid means of help and informal means of help, which are close to family support source. Partially, it is a surprise that family (family members, friends) and advisory sources are the closest net of support. On the other hand, conditionally low importance of support provided in the most important places of the country and experience witness narrowness of net of various support, family withdrawal, drawbacks in development of help and support system. |
