| Abstract: | Socialinio darbuotojo bendradarbiavimas su skirtingais specialistais ar paslaugas teikiančiomis institucijomis yra pagrindinis aspektas socialiniame darbe, kurio tikslas - palengvinti kliento situaciją, sutelkti reikiamus išteklius. Socialinio darbo tema neįkvepia juokauti, tačiau socialinių darbuotojų veiklos kaita, dideli reikalavimai socialinių paslaugų teikimo kokybei užtikrinti, socialinės sąveikos ypatumai skatina bendradarbiavimo priemonių pasirinkimą, kur humoras, būdamas svarbia komunikacijos priemone, leidžia prieštaraujantiems pasauliams egzistuoti kartu. Todėl šio darbo tikslas yra atskleisti humoro vaidmenį bendradarbiaujant su kitų įstaigų specialistais socialinio darbo praktikoje. Humoro vaidmuo bendradarbiaujant su kitų įstaigų specialistais socialinio darbo praktikoje buvo atskleistas kokybinio tyrimo pagalba, remiantis interpretuojamąja – konstruktyvistine ontologija, susitelkiančia ties žmonių patirties supratimu per kalbą su kitais, ir subjektyvistine – interpretuojamąja epistemologijos pozicija, kuri teigia, kad reliatyvus egzistavimas priklauso nuo kiekvieno žmogaus pasaulėžiūros, o ši savo ruožtu, nėra unikali, bet suprantama kaip kiekvieno žmogaus unikali patirtis. Todėl tyrimo duomenys buvo renkami kryptingo (iš dalies struktūruoto interviu) pagalba, leidusio atskleisti humoro kaip fenomeno vaidmenį bendradarbiaujant su kitų įstaigų specialistais socialinio darbo praktikoje. Tyrime dalyvavo 7 socialiniai darbuotojai (6 moterys ir 1 vyras), turintys aukštąjį socialinio darbo išsilavinimą ir dirbantys socialinį darbą įvairiose socialines paslaugas teikiančiose įstaigose. Tyrimo duomenys analizuoti pagal Willig (2003, cituojama Bitinas, Rupšienė, Žydžiūnaitė) keturių stadijų interpretatyviosios fenomenologijos analizės koncepciją. Tyrimo duomenų analizė parodė, kad humoras yra sunkiai apibrėžiamas ir nusakomas fenomenas, kurio naudojimą bendradarbiaujant su kitų įstaigų specialistais socialinio darbo praktikoje įtakoja socialinio darbuotojo įgūdžiai, žinios, bendradarbiavimo patirtis, nuostatos į patį bendradarbiavimo procesą, bendradarbiaujančiųjų santykiai, socialinio darbuotojo kompetencija bei gebėjimas vertinti situaciją, tam tikrų elgesio taisyklių laikymasis, taip pat specialistai, su kuriais socialinis darbuotojas bendradarbiauja. Tyrimas atskleidė tris pagrindines humoro funkcijas: įtampos mažinimo ir malonių emocijų skatinimo, neprievartinę, socialiai priimtiną valdymo ar pasipriešinimo ir racionalaus mąstymo, objektyvumo lengvinimo, leidžiančio į sudėtingas problemas ir situacijas pažvelgti iš kitos perspektyvos, kurios leido pateikti rekomendacijas socialiniams darbuotojams, socialinį darbą organizuojančioms įstaigoms, tyrėjams.
Cooperation of social workers with various specialists and service institutions is the main aspect in social work, the aim of which is to relieve the client's situation and concentrate necessary supply. The theme of social work is not ridiculous, however, the fluctuation of social workers, huge requirements to ensure a quality of social service, peculiarities of social interaction stimulate looking for various means of cooperation where humour, as an important means of communication, enables the co-existence of different worlds. Thus, the aim of this work is to reveal the role of humour cooperating in practical social work with specialists of other institutions. The role of humour cooperating in practical social work with specialists of other institutions was revealed by means of qualitative survey with reference to interpretative - constructive ontology which deals with understanding people's experience through their speech with other people. It also refers to the position of subjective - interpretative epistemology which maintains the view that relative existence depends on world-view of each person, whereas, it is not unique though understood as a unique experience of a human being. Accordingly, the data were collected using the purposeful and partly structured interview, which enabled to reveal the role of humour cooperating in practical social work with specialists of other institutions. 7 social workers (6 women and 1 man), who have university education and do social work in various institutions, participated in the survey. The data of the survey were analysed according to Willig's (2003, quotations by Bitinas, Rupšienė, Žydžiūnaitė) four stages of phenomenological interpretative analysis. The analyses of data showed that humour is difficult to be described. The use of humour cooperating in practical social work with specialists of other institutions is influenced by skills of social workers, their knowledge, experience in cooperating, attitude to the process of cooperation as well as relationship of cooperating people, the competence and ability to evaluate the situation, sticking to some rules. The survey also revealed three main functions of humour: reduction of tension, encouraging good emotions, handling nonviolent and socially acceptable situation, which make people resist and think rationally in problematic situations. These results enabled to give recommendations to social workers, social institutions, researchers. |
