Socialiniai tinklai migrantų integracijos procese: lietuvių adaptacijos patirtys Airijoje

Abstract

Išvykimas į svečią šalį yra svarbus žingsnis žmogaus gyvenime. Išvykdamas žmogus palieka tai, ką yra sukūręs savo šalyje ir nėra tikras, ką ras ir kaip klostysis gyvenimas naujoje šalyje. Didelis emigracijos iš Lietuvos mastas rodo, kad ši problema yra aktuali. Šio tyrimo metu dėmesys buvo kreipiamas į lietuvių, išvykusių gyventi į Airiją, adaptacijos bei socialinių tinklų kūrimo patirtis. Kokybinio tyrimo metu siekiama atskleisti gilesnį šio fenomeno supratimą, kuris leistų pamatyti požiūrių skirtingumą bei subjektyvų šio reiškinio (emigracijos) patyrimą. Probleminiai tyrimo klausimai: ką patiria lietuviai, išvykę gyventi į Airiją? Kaip keičiasi jų dalyvavimas socialiniuose tinkluose Lietuvoje? Kaip kuriami nauji ryšiai su airiais ir lietuviais Airijoje? Su kokiais sunkumais susiduria lietuviai, siekdami adaptuotis naujoje visuomenėje (kas padeda ir kas trukdo)? Kokia yra socialinių tinklų reikšmė lietuvių adaptacijai ir integracijai Airijoje? Tyrimo objektas – lietuvių, gyvenančių Airijoje, adaptacijos ir dalyvavimo socialiniuose tinkluose patirtys. Tyrimo tikslas – ištirti lietuvių, gyvenančių Airijoje, adaptacijos ir dalyvavimo socialiniuose tinkluose patirtis. Tyrimo uždaviniai: 1. Atskleisti lietuvių, gyvenančių Airijoje, adaptacijos sunkumus, susidarančius integracijos procese ir tai, kas padeda adaptuotis Airijoje. 2. Nustatyti lietuvių, gyvenančių Airijoje, socialinių tinklų modelius. 3. Analizuoti lietuvių, gyvenančių Airijoje, socialinių tinklų modelių ryšį su jų adaptacijos ir integracijos Airijos visuomenėje patirtimis. 4. Numatyti socialinės pagalbos formas darbui su migrantais. Atliekant tyrimą pasirinkta interpretuojamoji – konstruktyvistinė ontologija ir subjektyvistinė – interpretuojamoji epistemologija, kurios lėmė kokybinio tyrimo tipo pasirinkimą. Duomenų rinkimo metodas – pusiau struktūruotas interviu raštu. Duomenų analizės metodas – fenomenologija. Apklausti 9 lietuviai (22 – 39 metų), gyvenantys Airijoje ilgiau nei metus. Renkant duomenis remtasi teorinio ir empirinio prisotinimo principu.

It is a crucial step in someones life to choose moving to another country. The one who moves has to leave everything what he has created in his home-country, and is not sure what is waiting for him in the new country, how the life will go on. High rates of Lithuanians’ emigration show that it is a relevant problem nowadays. This research emphasizes adaptation experiences of Lithuanians in Ireland, and their participation experiences in social networks. It was chosen to do a qualitative research. This research deals with following problematic questions: what do the Lithuanians experience while they choose to move to live in Ireland; how does their participation in social networks in Lithuania change; what are their experiences while creating new relationships with other Lithuanians and with Irish people in Ireland; what difficulties do Lithuanians experience in their adaptation process in Ireland; what helps to adapt in the new society; what is the significance of the social networks in Lithuanians’ adaptation and integration process in Ireland. Object of the research - adaptation experiences of Lithuanians in Ireland, and their participation experiences in social networks. Goal of the research – to explore adaptation experiences of Lithuanians in Ireland, and their participation experiences in social networks. Tasks of the research: 1. To show up the difficulties of adaptation that Lithuanians experience while living in Ireland, also to show up what helps them to adapt. 2. To identify the social network models of the Lithuanians living in Ireland. 3. To analyse what is the relation between the social network model created by Lithuanian migrants in Ireland and their experiences of adaptation and integration. 4. To provide forms of social help which could be used in a social work with migrants. Interpretive constructivistic ontology and subjective interpretive epistemology where chosen while making the research. It determined the choice of qualitative research. A half-structured interview was used as a method of gathering the data, and phenomenology – as a method to analyse the data. The participants of the research – 9 Lithuanians (22 – 39 years old) living in Ireland longer than one year.