Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/119961
Type of publication: master thesis
Field of Science: Teisė / Law (S001)
Author(s): Maziliauskaitė, Virginija
Title: Can a former owner get restitution or compensation for artwoks which were seized during war?
Other Title: Ar gali ankstesnis savininkas susigrąžinti ar gauti kompensaciją už meno kūrinį nusavintą karo metu?
Extent: 42 p.
Date: 13-Jun-2012
Keywords: artworks;restitution;compensation;war;Washington principles;meno kūrinys;restitucija;kompensavimas;karas;kultūros vertybės
Abstract: The past ten years can be named as art restitution decade in international law. Since Washington Principles were signed in the huge amount of cases were brought to the courts of different countries. It is necessary to notice that even if decades past after Warl War II the prewar owners of seized, looted, thieft or otherwise lost property can get restitution or atleast compensation for the artworks. The international law protects cultural heritage and the artworks as the part of it from destruction and plunder during war. International law grants immunity for cultural property and for works of art as a part of it during war. It can not be seized, captured, destroyed. The private property is fully protected, and the works of art which belongs to the state has general or special protection in accordance with measures taken by the state. Although at the emergence of art restitution litigation in international law to get restitution could only states, private persons did not have that possibility. This work is categorized into two parts: the first one is general, includes review of international law regarding protection of artworks, and the review of evolution of international law practice resolving postwar art restitution disputes; the second part of the work is special, includes states practice resolving art restitution disputes of private property, and the review of compensatory issuses. The main purpose of the work is to analyze international law practice, states practice resolving art restitution disputes and to determine whether former owner can get restitution or compensation for the property which was seized during war. In work there will be determined whether the international law propects artworks from seizure during war; analyzed international law practice resolving postwar art restitution disputes; analyzed states practice resolving Holocaust era disputes (United States, Russia, Europe); determined difficulties bringing a lawsuit in courts of different states; analysed compensation problems of lost art; prodused a conclusion can a former owner get restitution or compensation for artworks which were seized during war. International society seeks to resolve postwar art restitution disputes. Dozens art restitution conferences are held in Europe and United States, there are many art recovery commitions which helps prewar owners to recover lost art. Lithuania are criticized in international level for its little attention over art restitution disputes.
Nepaisant to, kad praėjo dešimtmečiai po Antrojo Pasaulinio karo, pasaulyje vis netyla diskusijos apie tuo laikotarpiu nusavinto turto grąžinimą teisėtiems savininkams. Paskutinysis dešimtmetis gali būti įvardijamas meno kūrinių restitucijos raidos laikotarpiu. Nuo to momento, kai šalys pasirašė Vašingtono Principus prasideda ne tik dingusių meno kūrinių paieška, bet ir teismuose tiek Jungtinėse Valstijose tiek Europoje pradedamos kelti bylos, dėl nusavintų meno kūrinių susigrąžinimo. Tarptautinė teisė saugo kultūros vertybes, tame tarpe ir meno kūrinius nuo neteisėto jų pasisavinimo, naikinimo ir žalojimo. Meno restitucija tarptautinėje teisėje atsiranda nuo devyniolikto amžiaus. Pasibaigus Napoleono karams šalys nugalėtojos pareikalavo grąžtinti iš jų pagrobtas meno vertybes. Šiuo laikotarpiu atsiranda vadinama specifinė restitucija, kai sugrąžinamas konkretus meno kūrinys. Po Pirmojo Pasaulinio karo tarptautinėje teisėje susiformuoja praktika vadinamosios restitucijos gera valia, t.y. kai sunaikintas, prarastas meno kūrinys pakeičiamas kaltininko turimu adekvačiu kūriniu. Tačiau pradžioje meno kūrinių restitucija buvo tik tarptautinio lygmens klausimas, t.y. grąžinamas buvo tik valstybei priklausęs turtas tarptautinių sutarčių, arba taikos sutarčių pagrindu. Privačios nuosavybės grąžinimo idėja atsirado po Antrojo Pasaulinio karo, tačiau iš esmės ją įgyvendinti sukliudė istoriniai sunkumai, tame tarpe ir Šaltasis karas. Kartu su interneto raida, bendruomenių išaugusiu aktyvumu meno kūrinių restitucija privatiems savininkas prasidėjo tik prieš daugiau kaip dešimt metų. Šio darbo tikslas yra ne tik nustatyti ar ankstesnis savininkas gali susigrąžinti meno kūrinius nusavintus karo metu, bet ir išanalizuoti tarptautinės teisės normas šiuo klausimu, bei atlikti išsamią analizę įvairių šalių praktikos sprendžiant pokario restitucijos klausimus. Šis darbas susideda iš dviejų dalių: tai bendrosios, aptariant tarptautinės teisės raidą meno restitucijos klausimu, ir specialiosios skirtos išanalizuoti ir aptarti įvairių šalų teisę ir teismų praktiką sprendžiant meno restitucijos problemas. Patraukliausia ir daugiausiai pažengusi šalis grąžinant karo metu prarastus meno kūrinius – Jungtinės Amerikos Valstijos. Nepaisant diskusijų ir nepasitentinimo tarptautinėje bendruomenėje, Rusija taip pat yra priėmusi įstatymą, kurio pagrindu galima susigrąžinti prarastą nuosavybę. Europa šiuo klausimu pasidalinusi į dvi dalis, tai iš dalies sąlygoja ekonominės priežastys, Rytų Europoje susigrąžinti nusavintą meno kūrinį vis dar pakankamai sudėtinga, tuo tarpu Vakarų Europos šalys grąžina turtą dažniausiai net ne teismo keliu.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/119961
Affiliation(s): Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

4
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

8
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.